Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos projektas visus mėgstančius skaityti kviečia į netradicinį renginį - „Literatūrinį furšetą“. Vakaro metu bus pristatomi Lietuvos žymių žmonių sudaryti „Literatūros meniu". Tai rekomendacijos, kokią litaratūrą ir prie kokio maisto turėtume skaityti. Sujungtos dvi skirtingos ir tarpusavyje atrodytų nederančios formos: maistas ir knygos. Kiekvienas pasiūlytas meniu savitai originalus.
Vakaro metu prie knygomis serviruoto stalo vyks literatūrinis konkursas, daugiausia skaitantys turės progą laimėti literatūrinius marškinėlius. Kiekvienas atvykęs į furšetą gaus dovanų visus sudarytus „Literatūros meniu“. Kviečiame mėgautis knygomis ir muzika.
Leonidas Donskis: Nuolat skaitau tų rašytojų knygas, kuriuos laikau savo draugais ir palydovais. Lygiai kaip žmogus iki galo nepažinus, taip ir knyga yra begalinė. Visuomet egzistuoja stiliaus arba turinio interpretacijos galimybės, kurias kartais surandi tik prabėgus daugeliui metų. Kadangi aš tikiu žmogaus nepažinumo idėja, tikiu, kad neegzistuoja absoliutus knygos pažinumas.
Marijonas Mikutavičius: Aš paauglystėje knygas tiesiog rijau... Knygos man padeda bendrauti, jos nepakeičiamos dirbant kūrybinį darbą, kuriuo aš dažnai ir užsiėmiau – kad ir žurnalistikoje ar muzikos srity, rašant tekstus. Be jokios abejonės, knygos padeda tam tikrus pamatus, kurie naudą neša nebūtinai iškart.
Kęstutis Navakas: Mėgstu skaityti. Knygos neagresyvios, jos paklusniai tylės, kol pirštu mostelsi jų puslapiais ir pasakysi: kalbėkit. Tada kalbės, bet ramiai, vos girdimai, o jei kokiam sakiniui pernelyg knietės paveikti tavo sąmonę, užteks jį perskaityti iš kito galo ir jis pasitrauks, subyrėdamas į jau nieko nebereiškiančias raides. Raidė – klusniausia žmogaus prisijaukinta esybė, ji paklusnesnė už šunį.
