Politologai ir istorikai vis dažniau atsigręžia į praeitį, ieškodami kartais jokia logika nepaaiškinamų Rusijos veiksmų. Šį kartą bus ieškoma paralelių, remiantis įvykiais, kurie vyko prieš pat Antrąjį pasaulinį karą: kokie buvo Stalino planai dėl Lenkijos po jos valstybingumo likvidavimo 1939 m. rudenį, kaip veikė emigracinė Vyriausybė ir kokia buvo jos įtaka Kremliaus politikai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Istorikai kelia klausimą, ar liko neišaiškintų sovietų vykdytų žudynių Katynėje paslapčių, bando įvertinti anuometę Vakarų reakciją į Stalino politiką Lenkijos ir Baltijos šalių atžvilgiu bei prognozuoti, kokia ji būtų šiandien, ko dar galbūt nepadarėme, siekdami užtikrinti saugią savo šalies ateitį. Kai kurių istorikų teigimu, dabar Rusija Ukrainoje taiko panašią taktiką, kokią 1939–1945 m. Stalinas taikė Lenkijai.
Šiais klausimais rengiamą diskusiją inicijavo Lenkijos Respublikos ambasada ir Varšuvos universiteto Rytų Europos centro Vilniaus atstovybė.
Pagrindinį pranešimą skaitys istorikas ir politologas dr. Łukaszas Adamskis, Varšuvos Juliuszo Mieroszewskio dialogo centro direktoriaus pavaduotojas, neseniai išleistų dviejų tomų publikacijos „Lenkijos ir Lietuvos santykių 1939–1945 m. istoriniai dokumentai“ iniciatorius bei redaktorius.
Kiti diskusijos dalyviai: prof. Šarūnas Liekis, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, ir prof. Algimantas Kasparavičius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Diskusiją moderuos dr. Oleksandra Zviagina, Rytų Europos studijų centro Ukrainos politikos specialistė.
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose organizuojamo devintojo ciklo „Varšuvos–Vilniaus koliokviumai“ diskusija vyks lenkų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą. Įėjimas į renginį nemokamas.
Ciklo „Varšuvos–Vilniaus koliokviumai“ kuratorius Andžej Pukšto.
