aA
Su Andrium ir Urte susitikau pasikalbėti kaip su mažai kam žinomos, neseniai Kaune atsidariusios galerijos „Post“ šeimininkais. Tačiau gyvenimas aplenkė mano tekstą – Vilniaus meno mugėje ji publikos balsavimu išrinkta geriausia mugės galerija. Taigi, planuotas pasakojimas apie įgyvendintą svajonę netikėtai virto sėkmės istorija.
Galerija „Post“
© (nuotr. galerijos "Post")

Suprantama, apdovanojimai – labai trapi ir laikina sėkmė. Tačiau jie parodo, kad uždarumu garsėjančio lietuviško meno lauko sienos nėra jau tokios nepramušamos, net priešingai – rutinos čia tiek daug, kad kiekvienas naujas kokybiškesnis žingsnis netrunka būti pastebėtu ir įvertintu. Tačiau apie dabartį kiek vėliau. Laikykimės chronologijos ir pradėkime iš pradžių – nuo svajonės atidaryti savo meno galeriją.

Pamenat, kaip prieš kokius 15 metų visi aplink svajojo turėti savo barą? Tuo metu tai atrodė beveik neįmanoma, pasiekiama nebent turintiems turtingus tėvukus ar pralobusiems kokiais įtartinais būdais. Šiandien tai niekam nebeatrodo neįveikiama aukštuma. Pasakojimą apie svajonių barą būtinai pertrauks konkretus bičiulio klausimas – tai kodėl to nedarai, dabar? Suprantama, atsiranda kitų svajonių, kuriomis mielai dalinamasi iš anksto apdairiai prilipdžius lipduką „norečiau-bet-neįmanoma“. Pavyzdžiui – atidaryti savo galeriją. Bendravimas ir darbas su menininkais, atidarymų šampanas, atradimų jaudulys ir jausmas, kad darai kažką išties vertingo, ilgalaikio ir svarbaus – verta svajonių tema! Andrius sako apie savo galeriją pradėjęs galvoti prieš dešimt metų, dar studijuodamas Vilniaus dailės akademijoje. Tik svajota ne apie šampano purslus ir turtingus klientus, o apie švarią, gerai įrengtą ir jokiai institucijai nepriklausančią erdvę, kurioje galima būtų tinkamai eksponuoti kūrinius. Sugrįžus gyventi į Kauną šios mintys niekur nedingo, jas dar skatino apsmurgusios parodinės Kauno erdvės. Be to, norėjosi pamėginti ir pačiam kurti parodas. „Kaune vis dar klesti modernistinės pakraipos tapyba. Vis dar neišlipama iš „tylaus modernizmo“ mąstymo. Galvojau – jei matau, kad aplink rengiamos prastos parodos, tai gal pats ir turėčiau parodyti pavyzdį ir surengti parodą, kuri man atrodo gera?“ – piešia situaciją Andrius.

Po kelių nepavykusių bandymų ši svajonė galiausiai išsipildė. Visų pirma už tai Andrius dėkoja Amerikoje gyvenančiam broliui – tai jis įsigijo nedideles, tačiau galerijai puikiai tinkančias buvusio sporto klubo erdves ir leido neribotą laiką jomis naudotis. Tokiu būdu galerija „Post“ netapo nuo pat pradžių visiškai priklausoma nuo Kultūros ministerijos fondų skiriamų lėšų, kas yra itin retas reiškinys Lietuvoje ir kas, suprantama, leidžia veikti žymiai laisviau. Arba, Andriaus ir Urtės žodžiais – tiesiog gaudyti džiaugsmą.

Galerijos kasdienybė – atvirumas idėjoms

Galerija „Post“ įsikūrusi Kauno Laisvės alėjoje, šalia fontano. Dirba dviese: Andrius, įkūrėjas ir vadovas ir Urtė – koordinatorė. Tačiau iš tiesų jiedu daro viską – abu plauna grindis, eina į susitikimus su menininkais, tvarko popierius. Kartais jiems padeda praktikantai.

Nors galerijos šeimininkai dar labai jauni, čia neteikiamas prioritetas jauniems menininkams. Svarbu – profesionalumas, meninė kūrinių kokybė, estetinis išpildymas ir kūrinių šiuolaikiškumas. „Kad būtų aktualu ir įdomu,“ – apibendrina ilgai vardintus kriterijus Urtė. Kartais į galeriją su savo idėjomis ateina nepažįstami menininkai, kitais atvejais – sugalvojama projekto idėja, rašomos paraiškos fondams ir gavus pinigų – įgyvendinama. Kaip ir daugelis lietuvių menininkų, į kūrinių pardavimą „Post“ galerijos šeimininkai nesiorientuoja. Vakaruose seniai atgyvenusi idėja, jog publikai gali patikti tik lėkštas, banalus menas, mūsuose dar labai stipri ir dievai žino, kada situacija pasikeis. Praeikime tyliai šią temą ir mes – verčiau pažiūrėkime, kuo dar gyvena galerija.

Kartą čia užsuko į Kauną iš Vilniaus persikraustę iniciatyvos „Kitokia grafika“ įkūrėjai ir neužilgo galerijoje atsirado meno leidinių knygynėlis, kuriame taip pat parduodamos ir Modernaus meno centro knygos. Šalia – meno leidinių biblioteka. Ji prasidėjo nuo asmeninių Andriaus knygų, o dabar plečiasi pati – naujų leidinių atneša bičiuliai, o kartais ir leidyklos. Taip pat čia vyksta filmų peržiūros, paskaitos, diskusijos. „Norime sukurti vaisingą terpę, kur gali suvešėti daug dalykų, kurių iš anksto net negali suplanuoti ar įsivaizduoti,“ – sako Andrius su Urte ir tikina esantys atviri įvairiausioms idėjoms. Pavyzdžiui, galerijoje jau vyko VDA Kauno fakulteto studentų diplominių darbų gynimai, šnekamasi ir su Kauno dailės gimnazija. Studentams malonu savo kūrinius pristatyti tikroje, galerinėje erdvėje, o galerijos šeimininkai tokiu būdu „laiko ranką ant meninio gyvenimo pulso“.

Dar vienas svarbi galerijai sritis – muzika. Šalia ekspozicinių erdvių yra ir kambarys repeticijoms, planuojama garso įrašų studija. Pats būgnais grojantis Andrius įsitikinęs, kad kartu su eksperimentine muzika galerija įgauna naujo skambesio, daugiau lankstumo, jei norite – auros. Kartais iš galerijos erdvių muzikantai persikelia groti tiesiog į Laisvės alėją, tačiau planų įkurti muzikos grupę nėra. Čia muzika traktuojama kaip draugų, bendraminčių susitikimas ir bendravimas per muziką, neturint tikslo sukurti galutinio rezultato.

Svajonės svajonėmis, o realybė?

Be žiūrovų simpatijų Vilniaus meno mugėje, galerija gali pasigirti gan greitai suburtu lankytojų ratu. Andrius su Urte tikina, kad į penktadienio vakarais rengiamus parodų atidarymus čia susirenka apie šimtą žmonių, kurių niekas neišvaro iki pat vidurnakčio. Tai – nemažai ne tik Kauno, bet Vilniaus galerijoms.

Tuo tarpu paklausti, kas sunkiausia galerijos veikloje Andrius su Urte savo atsakymu nenustebina – materialiniai reikalai (dvigubas atodūsis). Ko kito tikėtis iš jauno skulptoriaus ir dar jaunesnės menotyrininkės dueto? Ir nors kol kas jie, kaip didžiausią savo poreikį mini projektų rašyme stiprų žmogų, aš vis tik norėčiau palinkėti stipraus vadybininko bei bent vieno, o geriau – kelių privačių rėmėjų. Matant, kokios pailsusios ir išsisėmusios atrodo valstybės pilnai išlaikomos Lietuvos galerijos akivaizdu, kad didžiausia jauno galeristo svajone šiandien turėtų būti – laikytis kuo toliau nuo biudžetinių ir projektinių lėšų ar bent jau siekti, kad jos sudarytų kuo mažesnę būtinų pajamų dalį. Tačiau tai jau mano, kaip intensyvesnio ir kokybiškesnio meninio veiksmo Lietuvoje belaukiančios žiūrovės svajonė.

O apie ką šiuo metu svajoja, jau vieną savo svajonę įgyvendinęs Andrius? „Atvežti į „Post“ galeriją Ai Weiwei parodą. Na, ar bent jau vieną jo darbą,“ – prisipažino jau išjungus diktofoną. Ką gi, prie svajonės prilipdytą lipduką „norėčiau-bet-neįmanoma“ anksčiau ar vėliau kažkas nuplėšia – pažiūrėsime, ar tai pavyks Kauno galerijai „Post“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išrinkta kūrybiškiausia metų knyga (3)

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus...

Skandalingiausios Lietuvos kultūros istorijos: Ivaškevičius tikrai nebuvo pirmas (40)

Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“ į Lietuvos kultūros istoriją įeis kaip sukėlęs...

Grigorijaus Kanovičiaus akistata su užpakaliniu humoru (1)

Grigorijaus Kanovičiaus knygelė „Linksmos akys“ sugrįžta į tokį laiką, kai humoras ir...

Paskelbtos geriausios metų knygos (6)

Vilniaus knygų mugėje penktadienio vakarą paskelbtos geriausios 2018 metų knygos. Jomis...

Vyks 18-asis Japonijos kino festivalis

Japonijos ambasada Lietuvoje kartu su Japonijos Fondu žiūrovus kviečia į tradicinį, jau 18-ąjį...

Top naujienos

„Lentpjūvė iš pragaro“ – viena brutaliausių Antrojo pasaulinio karo paslapčių (106)

Po daugiau nei 70 metų tylos į viešumą braunasi viena ilgiausiai saugotų ir siaubingiausių...

Prasidėjo didysis „Eurovizijos“ atrankų finalas: dėl galimybės atstovauti Lietuvai kovoja aštuoni geriausieji pildoma (498)

Šeštadienį LRT Didžiojoje studijoje verda tikros eurovizinės aistros. Būtent šį vakarą...

Abejojama, ar Valančiūnas galės padėti savo ekipai Klivlande (5)

Memfio „Grizzlies“ klubas išplatino sąrašą žaidėjų, kurie negalės padėti artimiausiame...

Unikauskas pataria – ką daryti, kad nereikėtų vaistų: sveikata priklauso nuo 4 dalykų (26)

„Mūsų sveikata nemažai priklauso nuo mūsų pačių, tik labai svarbu laikytis keturių...

Atrankų finalininkai jau ruošiasi lemiamai kovai: netrukus paaiškės Lietuvos pasirinkimas „Eurovizijoje“ (132)

Šeštadienio pavakarę LRT Didžiojoje studijoje jau lūkuriavo savo pasirodymams norintys...

Skandalas dėl pinigų plovimo „Swedbank“ kirto skaudžiai: prarado milijardus, reputacijai – smūgis (146)

Pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio vieno didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“...

Laidotuvių tradicijos keičiasi kardinaliai: organizatorė išklojo keistus lietuvių pageidavimus (10)

Dar prieš kelerius metus išgirdę žodį „ laidotuvių planavimas “, daugelis turbūt būtų...

Kūdikiui atliko labai neįprastą operaciją: ar jos reikia, išduoda ir veidas (26)

„Gimė gražus kūdikis, o vėliau galvos forma ėmė keistis, ar tai normalu?“, – Vaikų...

Dainiaus Sinkevičiaus knygos „Pravieniškių mafija“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje (9)

Vasario 23 d. 19 val. tiesiogiai iš Vilniaus Knygų mugės — žurnalisto Dainiaus Sinkevičiaus...

Jokubaitis: remiantis Platonu, šiandien iš valstybės reikėtų išvaryti visus žurnalistus (166)

Mūsų politika neatsitiktinai darosi vis kvailesnė, tai scientizmo įsitvirtinimo padarinys, teigė...