aA
Vasario 20 d. maestro Gintaras Rinkevičius švęs savo jubiliejų. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyr. dirigentas šiai sukakčiai paminėti pasirinko išskirtinį kūrinį – vieno įtakingiausių XX a. kompozitorių Arnoldo Schoenbergo „Gurre-Lieder“ solistams, chorams ir simfoniniam orkestrui.
Gintaras Rinkevičius
Gintaras Rinkevičius
© Dmitrij Matvejev

Didingasis austrų kompozitoriaus A. Schoenbergo (1874–1951) kūrinys „Gurre-Lieder“ parašytas XX a. pradžioje pagal danų novelisto Jenso Peterio Jacobseno poemas, kurio pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Gurės dainos“. Gurė – tai viduramžius menanti pilis Danijoje, kurioje, pasak nacionalinės danų legendos, įvyko viena didžiausių viduramžių meilės tragedijų – karaliui Valdemarui IV Atterdagui (1320–1375) įsimylėjus gražuolę Tovę, šią nužudė pavydi karalienė.

Monumentaliam kūriniui A. Schoenbergas pasitelkė milžiniškos sudėties orkestrą, kuriame groja 25 mediniai ir 25 variniai pučiamieji, 4 arfos, čelesta, 16 skirtingų mušamųjų instrumentų ir didelės sudėties styginių instrumentų grupė. Nors tokios sudėties simfoninis orkestras savo dydžiu pranoko net R. Wagnerio, A. Brucknerio ir G. Mahlerio orkestruotes, A. Schoenbergas jį panaudojo labai subtiliai, dažnai tarsi suskirstydamas į atskiras grupes, primenančias kamerinius ansamblius. Tad ir didelė orkestro sudėtis pasitarnavo pirmiausiai tam, kad atskleistų savitą kiekvienos instrumentų grupės skambesį.

Kurdamas pasakojimo vientisumą, A. Schoenbergas kūrinyje taip pat naudoja ištisą charakterinių motyvų sistemą – austrų kompozitorius Albanas Bergas, analizuodamas „Gurre-Lieder“, suskaičiavo apie 35 pagrindinius motyvus, atspindinčius ne tik pagrindinių veikėjų charakterius, gamtos vaizdus, bet ir skirtingus jausmus bei emocijas.

Prieš „Gurre-Lieder“ premjerą 1913 m. Vienoje A. Schoenbergas dėl kūrinio sėkmės neturėjo jokių lūkesčių. Greičiau priešingai: „Per šiuos trylika metų aš išvysčiau savo stilių tokia maniera, kad eiliniam koncertų lankytojui jis atrodo neturintis jokio ryšio su bet kokia anksčiau girdėta muzika. Turėjau kovoti už kiekvieną naują savo kūrinį, buvau įžeidinėjamas kritikos pačiais žiauriausiais būdais, praradau draugus ir bet kokį pasitikėjimą draugų vertinimu. Stovėjau vienas prieš visą pasaulį“, – savo atsiminimuose rašė kompozitorius.

Premjeros vakarą pasibaigus kūriniui ir publikai šėlstant audringomis ovacijomis, A. Schoenbergas net neatsisuko į sausakimšą salę, kurioje sėdėjo daugybė aršių jo kritikų, ką tik pavergtų naujojo kūrinio. Vietoje to, jis nusilenkė orkestro muzikantams. Smuikininkas Francis Aranyi pavadino tai „keisčiausiu dalyku, kurį yra padaręs žmogus, priešais jį dievinančią minią“.

Maestro G. Rinkevičiaus jubiliejaus proga vasario 20 d. A. Schoenbergo „Gurre-Lieder“ pakviestos atlikti istorinės atlikėjų pajėgos – Vilniaus kongresų rūmų scenoje žiūrovai išvys solistus Corby Welchą, Lauryną Bendžiūnaitę, Ievą Prudnikovaitę, Tadą Girininką, Edgarą Davidovičių, skaitovą Vladą Bagdoną, daugiau nei 150 choristų – Kauno valstybinį chorą (vad. Petras Bingelis), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro chorą (vad. Česlovas Radžiūnas), chorą „Vilnius“ (vad. Artūras Dambrauskas), ir milžiniškos sudėties simfoninį orkestrą, kurį sudarys Lietuvos valstybinis ir Liepojos simfoniniai orkestrai (orkestrų meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius). Beveik trims šimtams artistų scenoje šventinį vakarą diriguos maestro G. Rinkevičius.

Maestro G. Rinkevičiaus kelias į karjeros aukštumas prasidėjo 1983 m. Maskvoje laimėjus 5-ąjį sąjunginį dirigentų konkursą, atvėrusį galimybes dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose dirigentų konkursuose. Didžiulį postūmį 1985 m. suteikė pergalė tarptautiniame Herberto von Karajano fondo dirigentų konkurse Berlyne, taip pat 1986 m. laimėtas tarptautinis dirigentų konkursas „In memoriam János Ferencsik“ Budapešte. G. Rinkevičius tapo vieninteliu Lietuvos dirigentu istorijoje, laimėjusiu šiuos konkursus.

Po įspūdingų pergalių, būdamas vos 28-erių, 1988 m. G. Rinkevičius buvo pakviestas įkurti Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą ir jam vadovauja jau daugiau nei trisdešimtį metų. Sykiu maestro vysto kūrybinę veiklą užsienyje: 1996–2003 m. ėjo Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas, 2007–2009 m. šiame teatre buvo pagrindinis kviestinis dirigentas, 2002–2005 m. dirbo Malmės operoje (Švedija) vyriausiuoju dirigentu, 2008–2017 m. buvo Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, o nuo 2017 m. vadovauja Liepojos simfoniniam orkestrui. 1983–2018 m. G. Rinkevičius dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2008 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 2013 m. tapo Pasaulio taikos orkestro dirigentu bei tarybos nariu. Maestro G. Rinkevičius yra pelnęs aukščiausius Lietuvos valstybinius apdovanojimus, net du kartus už nuopelnus Latvijos muzikinei kultūrai apdovanotas aukščiausiu Latvijos muzikos apdovanojimu – Didžiuoju muzikos prizu, jam įteikti Norvegijos ir Portugalijos ordinai.

Jubiliejinis maestro Gintaro Rinkevičiaus koncertas įvyks vasario 18 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir vasario 20 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Knygų mugė – jau rytoj: ar pasiruošėte? (1)

Ketvirtadienį ryte prasidės knygų mylėtojų šventė – keturias dienas truksianti Vilniaus...

Pakeliui į Veneciją: kosminė Julijono Urbono „Planeta iš žmonių“ eksponuojama Edinburge

Menininko Julijono Urbono futuristinis minties eksperimentas „Planeta iš žmonių“ pradeda...

19-asis Japonijos kino festivalis: kas laukia šiemet?

Japonijos ambasada Lietuvoje kartu su Japonijos fondu kviečia į jau tradicija tapusį Japonijos kino...

Filmo „Baltų gentys“ kūrėjai: tai turi pamatyti kiekvienas lietuvis (11)

Nuo vasario 21 d. Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti istorinė pasakojimo drama „Baltų...

Undinė Radzevičiūtė: mūsų epochoje grožio tema beveik užmiršta (1)

Apie naujausią, septintą, rašytojos Undinės Radzevičiūtės knygą – romaną „Grožio ir...

Top naujienos

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (30)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi (103)

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

Po konflikto namuose Agnė Zuokienė dalijasi keistais prisiminimais

Antradienį į Agnės ir Artūro Zuokų namus vyko policija dėl buitinio smurto atvejo....

Gentvilas apie Bako pateiktą informaciją: situacija atrodo nuodinga kai kurių saugumo institucijų atžvilgiu (22)

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pateikė naujos...

Šiluma nesitrauks – termometrų stulpeliai kils iki 7 laipsnių (1)

Naktį kritulius į daugelį šalies rajonų atnešę debesys pirmoje dienos pusėje dar išsilaikys...

Čempionų lyga: smūgis Mourinho pragmatizmui ir Italijoje suvarpytas „Valencia“ vartų tinklas (1)

UEFA Čempionų lygos aštuntfinalį sėkmingai pradėjo „Leipzig“, Anglijoje 1:0 įveikęs...

Aurimas Kuckailis

Apie vyrų gyvenimo prasmę: paskutinį dvidešimtmetį su vyrais – kažkas negerai (16)

„Šiuolaikinėje šeimoje moterys yra stiprios. Vyrai sako, kad jos turi tapti silpnesnės,...

Feisbuke plinta #metoo liudijimai apie garsų fotografą: dalijamasi šokiruojančia patirtimi „Delfi“ prabilo dar viena galimai nukentėjusioji (307)

Pastarąsias dienas socialiniuose tinkluose netyla tema, kurioje šmėžuoja fotografo Iridijaus...

Prasta idėja: pasaulio čempionato dalyves išgąsdino už šaudyklos pasirodęs „mirtininkas“ (11)

Italijoje vykstančiose planetos pirmenybėse dalyvaujančios Norvegijos biatlono rinktinės atstovai...

Marija Serbintaitė. Kodėl „boba su kiaušais“ – visai ne komplimentas (19)

Tu gali būti bet kuo! Kiek kartų tai sakome savo mergaitėms? Sakysi dažnai, gerai, džiaugiuosi....

|Maža didelių žinių kaina