„Panelė su lape“ – tai istorija, įkvėpta M. Kubiliūtės gyvenimo. Ji nukels skaitytoją į Lietuvos tarpukarį ir mūsų okupacijos laikus. Prieš skaitytojų akis iškils paslaptingi ir vis dar mažai atskleisti vienos iš iškiliausių tarpukario moterų gyvenimo momentai.
Komikso žanras pasirinktinas neatsitiktinai – jis yra populiarus tarp įvairaus amžiaus skaitytojų, ypač jaunimo, todėl tikimasi, kad šis istorinis komiksas skatins giliau domėtis Lietuvos ir mūsų valstybės žvalgybos istorija, stiprins patriotiškumo ir meilės Tėvynei jausmą.
Komikso kūrėjai apie paslaptingosios Lietuvos žvalgybos legendos M. Kubiliūtės prasmingus darbus vardan Tėvynės, jos išmintį, drąsą ir įveiktus iššūkius norėjo papasakoti įdomiai, lengvai ir paprastai, kad ją prisimintų ir žinotų kiekvienas.
Komikso scenarijų rašė ir piešinius kūrė M. Anušauskaitė, iliustracijoms autentiškumo, įtaigumo ir unikalumo suteikė dailininko T. Mitkaus spalvos.
„Komikso struktūrą įkvėpė vienas iš Marcelės autobiografijos epizodų – KGB kalėjime ji su kameros draugėmis kalbėdavosi apie knygas, bandydavo prisiminti, kokias knygas yra skaičiusios, pasakodavo viena kitai jų siužetus. Pamaniau, kad per šiuos pokalbius galiu papasakoti apie svarbiausius Marcelės gyvenimo epizodus, jos žvalgybinę veiklą tarpukariu. Politinė tarpukario situacija iškėlė savų iššūkių – kaip trumpai, bet aiškiai atskleisti okupacijos periodus, kovą dėl Vilniaus, neapsunkinant komikso informacija“, – sako komikso scenarijaus autorė ir piešinių kūrėja Miglė Anušaukaitė.
Dažniausiai žvalgybos veikla yra viešai nematoma ir slaptųjų operacijų detalės lieka šešėlyje, todėl šis istorinis komiksas suteikia galimybę per išskirtinę M. Kubiliūtės asmenybę papasakoti apie vieną ypatingai svarbią slaptąją operaciją, kurios dėka sužlugdytas planuotas sąmokslas – Lietuvoje įvykdyti karinį perversmą, nuversti vyriausybę. Grėsmė jaunai Lietuvos valstybei buvo likviduota, o M. Kubiliūtė tapo Lietuvos žvalgybos heroje, kurios rankose, kaip sakė jos amžininkas, vienas ryškiausių Lietuvos tarpukario žvalgų Jonas Polovinskas-Budrys, buvo Lietuvos likimas 1919 m.
Ką tik valstybingumą atkūrusioje Lietuvos valstybėje ir besiformuojančioje jos žvalgyboje trūko žmonių dirbti sunkų žvalgybos ir kontržvalgybos darbą, todėl patriotiškai nusiteikę ir pareigai ištikimi piliečiai, tokie kaip M. Kubiliūtė, buvo labai reikalingi kuriant žvalgybinį tinklą.
„M. Kubiliūtė – legendinė asmenybė, tačiau tuo pat metu ir paslaptinga. Jos autobiografija – nepaprastai vertingas šaltinis, tačiau reikia nepamiršti, kad autobiografija parodo žmogų tokį, kokį jis pats save mato, o tai nebūtinai sutampa su aplinkinių nuomone. Pasiremdama šiuo šaltiniu, susikūriau savo nuomonę apie Marcelę: patriotiška, besirūpinanti žmonių gerove, nepaprastai tvirta asmenybė, savo valion palenkianti net priešus, bet tuo pačiu – kategoriška, kartais netgi užsispyrusi. Norėjau parodyti ją kaip tikrą, gyvą žmogų su savomis idėjomis ir savais rūpesčiais. Kai kuriems jos autobiografijoje minėtiems epizodams išgalvojau dialogus (pavyzdžiui, rakto darymas), kitus perteikiau nieko nepridėjusi (pavyzdžiui, Petro kepurė). Citatos apie laisvę naudotos iš M. Kubiliūtės atsiminimų ir Irenos Veisaitės, kuriai Marcelė padėjo išsigelbėti nuo nacių persekiojimo, pasakojimų“, – kūrybinio proceso detalėmis dalijasi komikso kūrėja M. Anušauskaitė.
