„Apgailestaujame, kad šios intencijos supriešina dvi skirtingas meno ir kultūros sritis, manome, kad vienos kultūros įstaigos veiklos stabdymas ar sunaikinimas neturi būti naujos kultūros įstaigos veiklos pagrindu, o toks planavimas ydingas ir diskredituojantis kultūros politiką“, – teigiama išplatintame rašte, kuriame pabrėžiama, kad kino teatrai yra svarbi ir neatskiriama kino kultūros dalis, užtikrinanti kino kūrinių platinimą, sklaidą ir rodymą.
„Kino teatras „Garsas“ yra unikalus kino ir kultūros objektas, atstovaujantis socialistinio modernizmo stilių, pastatytas 1968 m. atspindi plačiaformačių stereofoninių, vienasalių kino teatrų, vyravusių 7 deš., pagrindines tendencijas, tai autentiška laikmečio vertybė, liudijanti miestų modernizacijos ir laisvalaikio, kultūros, kino istorijos procesus. Lietuvoje dauguma tokio tipo kino teatrų buvo arba apleisti, arba pakeitė savo pirminę funkciją, arba buvo nugriauti (pirmasis tokio tipo kino teatras „Lietuva“ pastatytas 1965 m. Vilniuje – nugriautas).
Pasikeitus kino rodymo specifikai, ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, atgavus Lietuvos Nepriklausomybę kino teatrai tapo pažeidžiamiausia kultūros įstaigų dalis. Nepaisant socialinių ir ekonominių sukrėtimų kino teatras „Garsas“ sugebėjo nenutraukti veiklos, todėl yra išlikęs vienintelis veikiantis tokio architektūrinio, technologinio tipo kino teatras Lietuvoje, pagal savo pirminę paskirtį nenutrūkstamai veikiantis 50 metų. Be to, sekant istoriniu vietos ir atminties tęstinumu, kino teatras pastatytas dar tarpukariu veikusio kino teatro vietoje, išlaikė garsinio kino pradžią menantį pavadinimą. Todėl tapo ypatinga Panevėžio miesto bendruomenei, skirtingų kartų kultūrinį tapatumą ir atmintį jungianti vieta. Miesto bendruomenės nepasitenkinimas kino teatro nugriovimu bei rūpestis išreikštas viešoje peticijoje“, – teigiama rašte.
Palaikymo iniciatoriai pateikia ir kino teatro sėkmingą veiklą iliustruojančius skaičius: 2017 m. kino teatre apsilankė 50 751 žiūrovas, parodyti 286 filmai, įvyko 2 474 kino seansai, uždirbta 159 503 Eur pajamų (iš savivaldybės biudžeto skirta 155 080 Eur), gautas papildomas projektinis finansavimas 7 projektams (bendra gauto finansavimo suma projektams 34 436 Eur). 2018 m. kino teatre apsilankė 53 159 žiūrovai, parodyti 286 filmai, surengti 2 520 kino seansai, uždirbta 153 711 Eur pajamų (iš savivaldybės biudžeto skirta 169 283 Eur), gautas papildomas finansavimas 10 projektų (bendra gauto finansavimo suma projektams 36 672).
Rašte taip pat pastebima, kad lyginant su kitomis miesto kultūros įstaigomis, kino teatras „Garsas“ viena sėkmingiausiai veikiančių kultūros įstaigų Panevėžio mieste, demonstruojanti nekomercinį, profesionalų kiną, vykdantį edukacinę veiklą.
„Kino teatro nugriovimas prieštarauja Lietuvos kino kultūros sklaidos politikai, siekiančiai didinti kino žiūrėjimo galimybes Lietuvos regione“, – argumentuojama rašte.
„Nepaisant visų išdėstytų argumentų, pripažįstame, kad egzistuojančiai kino teatro „Garsas“ erdvei reikia papildomo dėmesio: pastato apšiltinimas pagerintų žiūrėjimo sąlygas žiemą, papildomų veiklų sukūrimas (kavinės, parodinės erdvės) didintų kino teatro patrauklumą, be to stereofoninės garso erdvės išnaudojimas papildomoms meno ir kultūros veikloms (pvz., koncertams) padidintų įstaigos aktyvumą ir atlieptų daugiafunkcinį poreikį. Tad kino teatro „Garsas“ kultūrinė ir regioninė vertė turi potencialo augti, o jo netekimas būtų skausmingas praradimas kino ir kultūros bendruomenei.
Manome, kad Lietuvos valstybės gerovė turi būti paremta dialogu su bendruomenėmis, kuriama skirtingų kultūros ir meno barų sąveikoje, o ne jų supriešinime“, – dėstoma rašte, kurį pasirašo daugiau nei šimtas kino ir kultūros bendruomenės atstovų: aktoriai, režisieriai, prodiuseriai, kino teatrų, kino festivalių vadovai ir kiti.
