Amos Clifford „Miško terapija“ – praktinis miško maudynių vadovas. Ši knyga apie santykius, bet ne žmonių, o žmogaus su daugiau nei žmogiškuoju pasauliu – akmeniu ir upeliu, debesimi, paukščiu ir medžiu. Ryšiui su gamta puoselėti reikia to paties kaip ir žmonių santykiams – smalsumo, dėmesio ir reguliarumo. Svarbiausia – kokybiškam santykiui reikia laiko. A. Cliffordas kviečia ugdytis įprotį reguliariai išeiti į gamtą ir niekieno netrukdomiems lėtai, dėmesingai, smalsiai ją tyrinėti ne tik penkiais gerai žinomais pojūčiais, bet ir intuicija, vaizduote ir švelnia širdimi.
„Labai smagaus formato knyga, kurią patogu pasiimti į kelionę, arba, kaip siūloma, tiesiog ją galima pasiimti einant į mišką“, – kalbėjo J. Žuolytė.
„Knygos autorius pasakoja, kaip reikia atrasti ryšį su gamta, su mišku, ir kad gal tam nereikia nieko tokio labai ypatingo, kad kartais galbūt net į tą mišką toli važiuoti nereikia, galbūt prie namų galima kažkokią erdvę ir kažkokių medžių rasti iš to pasisemti energijos“, – sakė ji.
„Čia išdėstoma kažkiek ir istorinė dalis, paaiškinama, kaip tai veikia, kodėl, bet kas dar labai smagu, kad yra patarimai, ką iš tikrųjų daryti. Svarbu suprasti, kad miško terapija nėra tiesiog pasivaikščiojimas miške, o kad tu iš to gautum energijos, autorius pasiūlo pratimus, tad gali pasiimti šitą knygą ir nueiti į mišką kaip su instrukcija, kad daryk tą ir kitką, stebėk jausmus, kaip tave veikia“, – pasakojo J. Žuolytė.
„Yra daugybė tyrimų, kad sąmoningesnis pabuvimas miške teigiamai veikia mūsų sveikatą, tiek fizinę, tiek psichologinę, kad tai mažina stresą ir kad kartais užtenka galbūt kartą per savaitę ar net rečiau turėti miško terapiją ir tikrai galite pastebėti pokyčius. Bent jau taip teigia knygos autorius, o bet kas gali pasiėmęs šitą knygą nueiti prie artimiausio miškelio ir išbandyti pats, ar jam suveiks – neabejoju, kad turėtų“, – sakė ji.
Kc Davis – licencijuota profesionali konsultantė, tinklaraštininkė, kurios patarimus seka milijonai gerbėjų, o dabar ji juos sudėjo į knygą „Kaip prižiūrėti namus, kai skęsti. Apie lengvą namų tvarkymą ir valymą“.
„Jei ieškotum informacijos, kaip tobuliausią valiklį pasigaminti ir išblizginti viską, tai čia ne ta knyga. Ši autorė irgi sako, apsiraminkime, namai neprivalo būti tobulai švarūs – ji čia gal net labiau kalba apie psichologinę sveikatą, ne tiek apie namų blizginimą. Taip, ji duoda ir praktinių patarimų, bet tokių, kaip reikia nepersistengti. Pavyzdžiui, jei pastebėjote, kad visada drabužius kažkodėl sumetate ant vienos kėdės svetainėje, tai gal tiesiog maišą pakabinkite toje vietoje, ir kai prisikaups drabužių, sudėsite į skalbimo mašiną“, – pasakojo J. Žuolytė.
„Ji jokiu būdu nesako, kad nereikia tvarkytis, bet atkreipia dėmesį, kad reikia galvoti, o kokia iš tikrųjų esmė, kokia to funkcija. Žinoma, jei tau reikia paruošti maistą, tu turi turėti švarią erdvę, tai natūralu, kad ten turi susitvarkyti, bet jei tuo metu ten sudėti daiktai realiai niekam netrukdo, tai gal nieko baisaus, gal leiskime sau šiek tiek atsikvėpti, pailsėti, susitvarkyti kitą dieną. Namai, daiktai turi tarnauti mums, ne mes jiems. Leiskime sau būti, gyventi paprasčiau, tvarkykimės, bet neišeikime dėl to iš proto“, – knygos autorės požiūrį atskleidė pašnekovė.
Saulius Jasionis – gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas ir propaguotojas. „Alma littera“ perleido didelio populiarumo sulaukusias jo knygas, tarp kurių ir „Gamtinis daržas“, kviečianti iš naujo atrasti natūralių daržovių skonį.
„Jis kontroversiškai vertinamas, tikrai ne visi daržininkai su juo sutiktų, nes jis sako, kad nereikia persistengti ravint, kažką labai tvarkant – jis kalba apie tai, kad kaip gamta diktuoja, maždaug taip ir turi būti. Taip, daržas pagal savo prigimtį jau yra kultūrinė vieta, kad yra kažkoks žmogaus indėlis, bet visgi knygos autorius sako, kad jeigu kažkokios žolės ten užauga, tikrai ne visos jos blogos, neprivalo viskas būti tobulai išravėta, o jei koks gyvulys ten užėjo, irgi ten viskas natūralu. Skamba irgi visai patraukliai, jei būčiau daržininkė, norėčiau išmėginti, kaip iš esmės kuo mažiau daryti ir iš to stengtis gauti kuo didesnę naudą“, – šypsojosi J. Žuolytė.
„Jo yra tokia teorija, kad mes turime saugoti savo natūralumą, savo tradicijas, kad tai, kas pas mus auga, ir yra mums sveikiausia, kad galbūt be reikalo mes taip susižavime atvežtiniais produktais, kas, jo nuomone, yra trumpalaikė mada, o mums verčiau reikėtų atsigręžti į tai, kas pas mus istoriškai augo ir tai puoselėti“, – pasakojo ji.
Taip pat knygoje gausu praktinių patarimų apie atskiras daržoves, ko joms reikia, kaip jas auginti, tad norintys eksperimentuoti savo darže, gali tiesiog naudotis šia knyga kaip vadovėliu.
Eglė Juzumas – tinklaraščio „mano vaikas valgo viską“ autorė, sukaupusi daugiau nei 15 metų patirtį dirbdama maisto žurnaliste ir maisto fotografe ne tik Lietuvoje. Šiandien Eglė savo meilę maistui stengiasi perduoti ne tik savo vaikams, bet ir visiems tiems, kurie nori vaikus valgydinti įdomiai, sveikai, sezoniškai ir supažindinti su maisto kultūra. Knygoje tokiu pat kaip tinklaraščio pavadinimu ji pateikia daugiau nei šimtą sveikų ir paprastų receptų.
„Ji vėlgi sako, kad nereikia persistengti, ieškoti, kad kažkas būtų ypatingai ekologiška, ypatingai išfiltruota ar pan. Taip, reikia žiūrėti, kad produktas būtų kokybiškas, bet tai nereiškia, kad jis turi būti kažkoks labai brangus ar labai sunkiai randamas, o jei tai skaniai paruoši, tikrai vaikas valgys viską“, – pasakojo J. Žuolytė.
„Bet aš pavarčiau, tikrai knyga tinkama ne tik vaikams, bet kas gali ieškoti idėjų. Kas man patiko, kad receptai suskirstyti pagal mėnesius, kokie tą mėnesį produktai natūraliai randami švieži, žiūri ir pritaikai, kad ar pats augini, ar turguje rasi produktų ir kaina bus geresnė, ir skonis visai kitoks. Pažiūrėjau, nors aš ne vaikas, bet valgyčiau iš čia viską ir tikrai pasinaudosiu idėjomis iš šitos knygos“, – sakė ji.
