Aurelija Maknytė kūrė pasakojimą neeilinėje studijoje – ant Širvintos upės skardžio, pokalbio dalyvius pasodinusi medyje įtaisytoje kėdutėje. Joje sėdėdamos mintimis dalinosi geografė Giedrė Godienė, menotyrininkė Agnė Narušytė, miesto antropologė Jekaterina Lavrinec, menininkas Tomas Daukša. Pokalbį tęsė menininkė Rūta Spelskytė, su laidos autore vaikštinėdama po miškingą ir pelkėtą savo miško ruožą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Abi menininkės prieš kurį laiką įgijo žemės sklypelį, kuriame stebėdamos gamtos gyvenimo tėkmę ėmė labiau gerbti jos teisę į lėtą ir ciklišką kaitą. Bet koks žmogaus įsikišimas yra bandymas suformuoti ją pagal savo įsivaizdavimą, estetikos, naudingumo ir efektyvumo reikalavimus. Nebūtinai žmogiškasis įsivaizdavimas patinka pačiai gamtai.
Pokalbio dalyviai aiškinosi, kaip augalus paliečia klimato kaita, kokį poveikį kraštovaizdžiui turi žmogus ir kodėl natūralumą vis bandoma pažaboti. Kaip sako pati Aurelija, „Nemėgsta žmogus laukinės gamtos, bijo jos. Tai akivaizdu stebint ir tai, kaip mieste ir aplink miestą tvarkomi parkai, atsikratant kreivų medžių ir krūmų, nes visa tai galima pavadinti tik šabakštynais...Ta baimė patirti nevaldomą gamtą man suprantama. Ji, matyt, įskiepyta kultūros.“
Giedrės Godienės teigimu, pati gamta neturi atminties. Jai nėra gaila smunkančių Nidos kopų, apmaudu pačiam žmogui, nes tas idealizuojamas natūralus grožis – jo paties darbo vaisius. Lygiai taip pat gamtai negaila nykstančių rūšių, nes jų vietą greitai užima kitos. Pokyčių bijosi pats žmogus dėl puoselėjamų sentimentų, prieraišumo, baimių.
Subjektyviuose pastebėjimuose neišgirsime tūžmingų postringavimų apie žmonijos progreso kainą. Poetiškas, jautrus pasakojimas ragins prisiminti gamtą, tokią, kokią ją regėjome būdami vaikais. Žaidybiškai ir su stebėtojo smalsumu. Kai į medį lipdavome, nes tai daryti tiesiog būdavo smagu.
Apybraižoje gausu kultūrinių nuorodų į kitų menininkų kūrinius. Pokalbyje nejučiomis sudalyvauja dailėtyrininkas, eseistas ir poetas Alfonsas Andriuškevičius ir jo megztinis, dailininkės Inos Budrytės nutapytas Jeanas Paulis Sartre’as, virtęs drugeliu, menininko Tomo Daukšos sniego žmogus ir apybraižos autorės šuo Kubrikas.
„Indivizijos“ –viešosios įstaigos „Studija TViP“ inicijuotas aštuonių unikalių apybraižų ciklas apie netolimos ateities vizijas, utopijas ir grėsmes, kylančias iš žmonijos veiklos pasekmių. Plačiajai visuomenei skirtas TV projektas kuriamas drauge su žinomais Lietuvos vizualiojo meno kūrėjais, kurių kiekvienas pasirenka savitą pasakojimo būdą, temą ir vizualinę prieigą. Ciklas bus transliuojamas per „LRT Plius“ sausio-vasario šeštadieniais, 13:30 val.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
