Paklaustas, kuo gyveno ir ką veikė prieš 25 metus, A. Tapinas pripažino tuo metu dar tik besimokęs skaityti angliškas knygas. Tačiau būsimo rašytojo ir žurnalisto pažintis su šiemet jubiliejų švenčiančia leidykla prasidėjo visai ne nuo jo paties knygos.

„Prieš 25-erius metus aš vis dar kruopščiai mokiausi raidžių ir sunkiai skaičiau angliškas knygas. Bet kai leidyklai „Alma littera“ buvo treji, atėjau su išverstos knygos rankraščiu ir pasiklausiau, ar jo nenorėtų. Leidykla pasakė „taip“ ir tada atsirado lietuviškasis „Žiedų valdovas“, – pasakoja A. Tapinas.

Jis teigia esantis dėkingas leidyklai ir už tai, kad būtent ji paskatino parašyti pirmąjį romaną.

„Ilgą laiką laikiausi atokiau nuo pagundos, bet kai po vienos „Knygų mugės“ neapdairiai leptelėjau, kad kitai mugei jau tikrai parašysiu knygą, buvau pakviestas į leidyklą ant kilimėlio ir nebeliko kur trauktis. Vėliau ta knyga tapo tiek mano, tiek leidyklos lūkesčių perviršiu bei turbūt viena didžiausių sėkmės istorijų lietuviškoje leidyboje“, – pasakoja A. Tapinas.

Pasak jo, sukurti pirmą Lietuvai neįprasto žanro romaną jis turėjo ryžtis tiek pat, kiek leidykla – jį išleisti.

„Vilko valandą“ faktiškai pradėjau rašyti, kai vieną dieną stuktelėjo į galvą mintis sukurti kitokį, bet labai pažįstamą Vilnių kitokiame, „steampunkiniame“ pasaulyje, kur vyrautų magija, technologijos ir Lietuvos valstybės kūrimo tėvai skraidytų su savadarbiais aparatais. Toliau jau buvo laiko ir leidyklos pasitikėjimo bei drąsos klausimas, kad jie ryžosi leisti tokį absoliučiai naują žanrą Lietuvoje. „Vilko valanda“ tapo mano tikruoju literatūriniu debiutu “, – teigia A. Tapinas.

Tuo metu žinoma rašytoja ir iliustratorė Lina Žutautė, sukūrusi bene mėgstamiausią lietuvišką vaikų personažą Kakę Makę, prisimena, kad prieš 25 metus nė nesvajojo tapti rašytoja.

„Prieš 25 metus dar mokiausi mokykloje, todėl greičiausiai, kaip ir visi jaunuoliai, svajojau kuo greičiau ištrūkti iš tėvų namų ir patirti kuo daugiau nuotykių. Tada buvo Sąjudžio laikai, visi buvome kupini patriotizmo, todėl labiau atsimenu ne konkrečius siekius ar svajones, o pačią nuotaiką – buvo gera jaustis lietuviais“, – prisimena ji.

Lina Žutautė

L. Žutautė pasakoja, kad rašytojos kelią pasirinko todėl, kad nei vienas kitas rašytojas nepasiūlė tinkamo teksto jos iliustracijoms. Taip ir gimė jos pirmoji knyga „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“, kurią išleido „Alma littera“.

„Pažintis su leidykla prasidėjo nuo A. Matučio knygos iliustravimo. O po kelerių metų pabandžiau nusiųsti leidyklai savo tekstą apie Kakę Makę. Atsakymą gavau beveik iš karto – knyga tinka, o po poros dienų jau buvau pasirašiusi sutartį. Tai buvo greičiausiai kada nors sudaryta sutartis mano gyvenime. Prisimenu, kad pirmąją savo knygą taisiau daugybę kartų, bet taip turbūt daro daugelis rašytojų. Paveikslėlių knygoje svarbus kiekvienas žodis, todėl man norėjosi, kad žodžių būtų tik tiek, kiek reikia – nei per daug, nei per mažai“, – sako L. Žutautė.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis, apžvelgdamas pastaruosius 25-erius metus, akcentavo ir svarią leidyklos „Alma littera“ duoklę švietimui.

„Alma littera“, per savo gyvavimą išleidusi daugiau nei 7 tūkst. pavadinimų knygų, per 25 metus padovanojo Lietuvai ne tik skaitymo malonumo dovaną, bet ir užaugino kartas, kurios paženklintos kūrybinės drąsos išmintingai žengia gyvenimo keliu. Iš tiesų, ypatingai norėčiau padėkoti „Alma littera“ vadovams ir kolektyvui už edukacines programas vaikams, nes pamilus knygas vaikystėje, jos mus lydi visą gyvenimą“, – apibendrina Š. Birutis.

Leidykla „Alma littera“ jau daugiau kaip 25 metus vykdo savo misiją – skatina pažinimo ir skaitymo poreikį, teikia pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Viena didžiausių leidyklų Lietuvoje „Alma littera“ leidžia knygas suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams, šviečiamąją ir mokomąją literatūrą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)