Kolegos sužinoję sukrečiančią žinią pažymėjo, kad poeto mirtis yra „dar viena nepakeičiama netektis Ukrainai ir literatūrai“.
„O po penkiasdešimties metų kiti „gerieji rusai“, dabartinių žudikų palikuonys, vėl mūsų paklaus – na, o kur jūsų Nobelio premijos laureatai?“ – klausimą pamąstymui parašė viena kolegių.
2014 m. M. Kryvcovas išvyko į karą kaip savanoris. Prieš tai jis buvo fotografas ir rašė poeziją. Vėliau dirbo Veteranų centre. Maždaug prieš dvejus metus grįžo į frontą.
2023 m. poetui sukako 33 metai. Jis spėjo parašyti daug eilėraščių, išleido rinkinį „Вірші з бійниці“.
Poetas Marius Burokas pasidalino M. Kryvcovo eilėraščio vertimu.
M. Kryvcovas (1990-2024)
Mano galva ridenasi nuo miškelio iki miškelio
kaip vėjo nešama guboja
ar kamuolys
mano rankos nutrauktos
prasiskleis pavasarį našlaitėmis
mano kojas
ištąsys šunys ir katės
mano kraujas
nudažys pasaulį nauja raudona
Pantone žmogaus kraujas
mano kaulai
įslūgs į žemę
susidės į skeletą
mano peršautas automatas
surūdys
vargšelis
mano likusius daiktus ir ekipuotę
atiduos naujokams
greičiau jau tas pavasaris
kad pagaliau
pražysčiau
našlaite
