Lietuvos didžiosios bibliotekos neįsigys knygų ir neprenumeruos spaudos nei kitam 2009 m. pusmečiui, nei 2010 metams, nes spaudinių įsigijimo programos biudžetą Kultūros ministerija sumažino 7 mln. litų (80 proc.).

Tai, pasak antradienį spaudos konferenciją surengusių bibliotekininkų, Kultūros ministerija pranešė gegužės 19 d. apie 17 val. elektroniniu laišku.

Lėšos, pasak jų, mažinamos ne tik knygoms bei spaudai įsigyti: taip pat ir „drastiškai bus braukiamos lėšos duomenų bazėms ir garso bei vaizdo įrašams įsigyti“.

Teigiama, kad šių metų šalies biudžete visoms bibliotekoms naujoms knygoms bei spaudos leidiniams įsigyti buvo numatyta skirti 8,7 mln. litų. Per pirmąjį ketvirtį bibliotekininkai spėjo panaudoti 1,7 mln. litų, o likusi dalis, pasak bibliotekininkų, buvo nubraukta.

Sumažinti biudžetą, pasak Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko Petro Zurlio, nuspręsta nepasitarus su specialistais.

„Biudžetas mažinamas neatlikus bibliotekų situacijos analizės“, – tikino ir Lietuvos bibliotekų tarybos pirmininkas Vytautas Gudaitis.

Pasak bibliotekininkų, šalies bibliotekos negalės atlikti pagrindinio savo darbo – kaupti ir saugoti leidinių.

„Grįžtame į 2000–2001 m. situaciją“, – sako Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko pavaduotoja Vida Garunkštytė. Ji skaičiuoja, kad per tris metus – nuo 2006 iki 2008 m. – šalies bibliotekos pasiekė rekomenduojamą vidurkį: 1000-iui gyventojų per metus rekomenduojama įsigyti 200–250 naujų knygų, Lietuva buvo pasiekusi maždaug 125 knygų ribą.

„Dabar sumušime rekordą ne tik Europoje, bet ir visose pasaulio civilizuotose valstybėse ir 1000-iui gyventojų įsigysime geriausiu atveju 1 knygą“, – sakė specialistė.

„Bibliotekos yra labiausiai lankomos kultūros įstaigos. Grįžtame į spaudos draudimo metus. […] Daroma žala ir leidykloms – bibliotekos buvo pagrindinės knygų pirkėjos. Žlugdoma visa leidyba“, – antradienį kalbėjo Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė.

Pasak P. Zurlio, šalies bibliotekos neketina susitaikyti su susiklosčiusia situacija ir ketina „rasti tinkamą būdą“ išreikšti savo pasipiktinimą sumažintu biudžetu per Lietuvos tūkstamečio minėjimo renginius.

Vienas iš galimų kelių – bylinėjimasis su Kultūros ministerija: su ja metų pradžioje pasirašytos sutartys dėl leidinių įsigijimo. „Turime teisinį pagrindą kreiptis į teismą“, – kalbėjo P. Zurlys.