Pažiūros radikalizuojasi, sutariama atmesti viską, kas rusiška
Visai neseniai kitas ukrainiečių rašytojas, poetas, eseistas, Jurijus Andruchovičius pateko tautiečių nemalonėn dėl to, kad Norvegijoje vykusiame festivalyje dalyvavo kartu su rusų rašytoju Michailu Šiškinu. Paklaustas, kaip vertina analogiškas situacijas, A. Kurkovas sakė, kad tai jam pažįstama.
„Tai normalu, visuomenė verda, pažiūros radikalizuojasi, sutariama atmesti viską, kas rusiška, ir rusų kalbą. Kaip mes gyvenome Sovietų Sąjungoje po karo su Vokietija... Su neapykanta, su kantrybe. Man buvo 11 metų, kai mokykloje turėjau pasirinkti užsienio kalbą – anglų arba vokiečių. Sakiau, kad niekada nesimokysiu vokiečių kalbos, nes vokiečiai nužudė mano senelį (Andrey Kurkovas išmoko vokiečių kalbą dar tada, kai pradėjo dirbti pirmojoje užsienio leidykloje. Tai buvo vokiečiakalbė (nors ir šveicarų) leidykla „Diogenes“, – DW). Dabar Ukrainoje yra dešimtys tūkstančių tokių vaikų, kurių tėvus ar senelius nužudė rusai. Ši neapykanta išliks per kelias kartas“, – neabejojo jis.
Jei Rusija pasikeis, anot A. Kurkovo, padėtis normalizuosis maždaug po trisdešimties metų. „Tačiau to tiksliai numatyti neįmanoma, nes nematau jokių perspektyvų, kad artimiausiais metais Rusijoje pasikeis visuomenės ir politinės nuotaikos“, – pažymėjo jis.
Išreikšdamas savo nuomonę apie diskusiją dėl rusų literatūros dėstymo apribojimo Ukrainos mokyklose, A. Kurkovas pastebėjo, kad priėmus tokį sprendimą užsienio literatūros programose būtų mažiau literatūros, šlovinančios Rusijos imperiją. Svarbiausia, anot jo, kad vaikai skaitytų savo noru. Tai esą priklausys ne tik nuo politikos, bet ir nuo kultūrinių tendencijų bei madų.
Jaučia pyktį
Kokius jausmus šiandien jis jaučiantis Rusijai? A. Kurkovas savo būseną apsakė vienu žodžiu – pyktį: „Pyktis. Ramiai, be šauksmų, be noro daužyti langus... Tiesiog gėda, gėda net dėl savo rusiškos kilmės. Ar jaučiu neapykantą Kyjivo rusams? Visur jaučiu neapykantą. Ir ne tik Kyjive. Ji yra, bus ir išliks. Tuo pat metu Kyjive ir toliau daugiausia kalbama rusiškai, nors dvikalbio jaunimo daugėja. Tačiau Ukrainoje neapykanta Rusijai yra bene labiausiai paplitęs jausmas.“
Kad Ukraina išliktų nepriklausoma valstybe ir išgyventų, A. Kurkovas neabejoja, į Ukrainą turi būti siunčiami visi galimi ginklai.
Rusijos karą prieš Ukrainą, A. Kurkovo manymu, gali sustabdyti tik Putino mirtis. „Tuomet Kremliuje prasidės kova dėl valdžios, ir viskas priklausys nuo nugalėtojo. Kita vertus, jei Rusijos kariuomenė pareikš, kad ji negali toliau kariauti, jei įvyks generolų valymas ir atsistatydinimas, jei Rusija supras, kiek daug jaunų vyrų ji praranda, jei pakeis savo požiūrį į šį karą, tuomet karas gali būti nutrauktas, gali įvykti tam tikros derybos“, – svarstė jis.
Rusijos kultūra jau sugriuvusi
Rašytojas įžvelgė ir skirtingą Rusijos ir Ukrainos karių motyvacijos lygį. „Rusijos kariai kovoja dėl pinigų. Kad galėtų išleisti šiuos pinigus, jie turi išlikti gyvi. Jie, žinoma, supranta, kad jei juos nužudys, tėvai nusipirks automobilį, bet jie vis tiek nori gyventi. Todėl jie nesistengia atlikti jokių žygdarbių. Jie nori išgyventi ir užsidirbti pinigų. O ukrainiečių motyvacija labai skiriasi. Tai kova už valstybės nepriklausomybę ir savo žemės išlaisvinimą“, – akcentavo rašytojas.
Į klausimą, ar šis karas bei šalies vykdoma politika galutinai nesugriaus Rusijos kultūros, A. Kurkovas sureaguoja akimirksniu – ji, anot rašytojo, jau sugriuvusi.
„Paieškokite šiuolaikinių rusų rašytojų knygų vertimų į vokiečių kalbą. Beveik nieko nėra išversta. Nes jie pradėjo rašyti Kremliui, o ne skaitytojui. Iš tų, kurie vis dar spausdinami, tai išeivijos rašytojai. Tai Vladimiras Sorokinas, šiuo metu Šveicarijoje gyvenantis Michailas Šiškinas, – vardijo A. Kurkovas. – Jei rašytojas nėra laisvas, jis nėra įdomus. O laisvieji rašytojai išvyksta arba jau išvyko iš Rusijos. O tie, kurie lieka, ir toliau dirba sistemai, vadinasi, jie nebėra rašytojai.“
Vilties, kad Ukraina išliks ir bus galima grįžti namo A. Kurkovui teikia ukrainiečių visuomenės optimizmo lygis.
„Nepaisant neapykantos ir agresijos, nepaisant visų aplinkybių. Žmonės ir toliau gyvena kaip anksčiau, tik dabar tai daro protestuodami prieš Rusijos agresiją, kad įrodytų – Ukraina pajėgi įveikti katastrofiškas problemas, kurias kelia Rusija“, – sakė jis.
Šio optimizmo priežastis, pasak A. Kurkovo, mentalitetų skirtumas: „Rusų kolektyvinis mentalitetas prisitaikęs prie caro. Ukrainiečių individualistinis mentalitetas orientuotas į save, savo šeimą, sodą ir dar toliau – į savo kaimą, miestą ir šalį. Ir ši laisvė, kurią ukrainietis jaučia savyje, suteikia didžiulę energiją ją ginti. Turėti teisę nemėgti savo valdžios, savo prezidento Zelenskio ar Porošenkos. Turėti savo nuomonę, ją ginti, kad niekas negalėtų pasakyti, jog už tai sėsite į kalėjimą. Todėl du šimtai pavienių žmonių visada stipresni už dvi kuopas kareivių su kolektyviniu mąstymu ir kolektyviniu neatsakingumu.“
