Keturis jubiliejiniame 75-ame NBA sezone galiojančius kontraktus su lygos klubais turinčius mūsų tėvynainius galima nesunkiai padalinti į dvi kategorijas: tvirtas pozicijas savo atstovaujamų komandų starto penketuose išsikovoję aukštaūgiai bei savosios galimybės lauksiantys krašto puolėjai.
Ryškiausiai žibėsiančia lietuviška lygos žvaigžde išlikti turėtų gegužės mėnesį 25-ąjį gimtadienį atšventęs Domantas Sabonis. Dusyk paeiliui Visų žvaigždžių rungtynėse dalyvavęs aukštaūgis naująjį sezoną pasitinka pasiekęs aukščiausio karjeros piko pradžią žyminčią amžiaus ribą.
Naujas treneris – problemos įsisenėjusios
Nors pastarasis sezonas Domui buvo statistiškai geriausias per penkerius NBA praleistus metus (20,3 taško, 12 atkovotų kamuolių ir 6,7 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes), jo atstovaujami Indianos „Pacers“ tik antrą kartą per pastaruosius dešimt metų užbaigė pirmenybes su neigiamu pergalių ir pralaimėjimų balansu.
Viena pagrindinių varomųjų jėgų tiek geriems Sabonio, tiek prastiems „Pacers“ rezultatams tapo komandos sezoną sujaukusios traumos. Starto penketo krepšininkai Malcolmas Brogdonas ir Mylesas Turneris dėl jų praleido atitinkamai 16 ir 25 susitikimus, o Orlando „burbulo“ turnyre žybtelėjęs T.J. Warrenas viso aikštėje pasirodė vos 4 kartus.
Sezono pradžioje ne ką menkesnių sveikatos problemų kamuotą Victorą Oladipo į Hjustoną išsiuntęs Indianos klubas mainais pasipildė Carisu LeVertu, iš rikiuotės iškritusiu dar medicininės apžiūros metu.
„Pacers“ medikų aptikto piktybinio inkstų auglio operaciją atlaikęs krepšininkas sezoną užbaigė tapęs rezultatyviausiu komandos krepšininku (20,7 taško per rungtynes), tačiau sužaidęs tik 35 susitikimus.
Naująjį sezoną Indianos ekipa pasitinka su tomis pačiomis įsisenėjusiomis problemomis. Pirmosiomis pirmenybių savaitėmis sustiprėjusioje Rytų konferencjioje „Pacers“ varžysis be stresinį nugaros lūžį patyrusio LeVerto ir grįžti į aikštę vis dar negalinčio Warreno.
Nuviliantys komandos rezultatai nepaskatino Indianos organizacijos tarpsezonio metu imtis kardinalesnių sudėties pokyčių, tačiau ryškiau nepakitusiam žaidėjų branduoliui vadovaus tik vieną sezoną klube praleidusį Nate'ą Bjorkgreną pakeitęs Rickas Carlisle'as.
Eksperimentines gynybos schemas be pakankamo treniruočių kiekio jų įvedimui taikęs Bjorkgrenas pakeitė komandos veidą, atimdamas iš jos pagrindinę stiprybę. Paskutiniaisiais dviem Nate'o McMillano vadovautais sezonais „Pacers“ pasižymėjo šeštu bei trečiu geriausiu gynybos reitingu visoje lygoje. Praėjusiame sezone šis rodiklis smuktelėjo iki keturioliktos vietos.
Carlisle'o atėjimas veikiausiai netaps panacėja „Pacers“ kamuojamoms gynybos ligoms. Pastarąjį kartą šio stratego vadovauti Dalaso „Mavericks“ tarp dešimties geriausiai besiginančių sezono komandų pateko lygiai prieš dešimtmetį – 2011-12 metų sezone.
Per tą patį laikotarpį „Mavs“ keturis sykius tapo viena iš dešimties geriausiai puolusių sezono komandų, o užpraeitais metais pagal šį rodiklį pirmavo visoje NBA lygoje. Negana to, su Tysono Chandlerio ir Dirko Nowitzki tandemu čempionų titulą iškovojęs Carlisle'as atrodo kaip viena tinkamiausių kandidatūrų Turnerio ir Sabonio dueto efektyvumo lygties sprendimui.
Abejonės dėl šių dviejų aukštaūgių suderinamumo Indianos stovyklos neapleidžia nuo pat 2017-ųjų, kai Sabonis su Oladipo Paulo George'o mainų metu iš Oklahomos „Thunder“ persikėlė į Indianapolį.
Pastarieji pora sezonų leidžia susidaryti įspūdį, jog vidurio puolėjų dueto išardymo atveju „Pacers“ organizaciją paliktų Turneris, prieš metus siūlytas Bostono „Celtics“ ekipai už krašto puolėją Gordoną Haywardą.
Pozicinėje konkurencijoje amerikietį užgožęs Sabonis šiais metais turi šansą tapti vos trečiuoju krepšininku nuo 1976-ų NBA lygoje rungtyniaujančių „Pacers“ istorijoje, trejus metus iš eilės pakviestu žaisti Visų žvaigždžių rungtynėse.
Iki šiol tą pasiekti pavyko tik pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje Indianoje rungtyniavusiam aukštaūgiui Jermaine'ui O'Nealui bei dvejus metus iš eilės Rytų konferencijos finalą pasiekusiam George'ui.
Į Valančiūną – įdėmiai įsmeigti žvilgsniai
Tarpsezonio metu antrą kartą savo NBA karjeroje į mainus įtrauktas Jonas Valančiūnas šiais metais Naujajame Orleane susidurs su pastaruosius porą metų Memfyje įgyvendintais uždaviniais. Po Gorgui Diengo mainų vyriausiu „Grizzlies“ krepšininku tapęs uteniškis „Pelicans“ sudėtyje amžiumi nusileidžia tik Tomašui Satoransky ir Garrettui Temple'ui.
Nuo 2008-ų metų tik vieną atkrintamųjų varžybų seriją laimėję pelikanai naujuosius NBA metus pasitinka jausdami vis didesnį spaudimą suburti konkurencingą sudėtį aplink savo jaunąją superžvaigždę Zioną Williamsoną.
Savo pirmtako Dello Dempso klaidas iš pažiūros kartojantis klubo prezidentas Davidas Griffinas taip pat atsisakė organiškos ir kantrios klubo komplektacijos vizijos ir siekia pergales į Naująjį Orleaną grąžinti kuo artimesnėje ateityje.
Luizianos valstijos klube prieš sezoną itin daug tikimasi iš trijų krepšininkų: kitą žingsnį savo tobulėjime žengti turinčio Nickeilo Alexanderio-Walkerio, tarpsezoniu iš Šarlotės atvykusio snaiperio Devonte' Grahamo bei už Steveną Adamsą ir Ericą Bledsoe gauto Valančiūno.
Pirmaisiais smuikais komandoje ir toliau griežti turėtų Brandonas Ingramas bei Williamsonas, tačiau pastarasis šį sezoną taip pat pasitinka sveikdamas po dar vienos vasarą jam atliktos operacijos. Šią aplinkybę beveik iki sezono pradžios nutylėjęs Griffinas sulaukė didelio sirgalių nepasitenkinimo, savo svarba vadovo akyse nublankstančio prieš didesnį parduotų sezoninių abonementų skaičių.
Dar viena Williamsono trauma smarkiai komplikuoja „Pelicans“ galimybes kovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose. Viltingi sirgalių žvilgsniai krypsta į produktyviausią karjeros sezoną sužaidusį ir Ja Moranto traumos metu Memfio ekipos puolimo gyvastį palaikiusį Valančiūną.
17,1 taško ir 12,5 atkovoto kamuolio vidurkius pastarajame sezone fiksavęs JV per du sezonus spėjo įrašyti savo pavardę į „Grizzlies“ istoriją – Tenesio valstiją lietuvis paliko tapęs aukščiausią taiklumą iš žaidimo (58,2 proc.) bei atkovotų kamuolių vidurkį (11,7 per rungtynes) fiksavusiu visų laikų klubo krepšininku.
Jei inovatoriško treniravimo atsikandę „Pacers“ grįžo prie laiko patikrinto stratego pasirinkimo, tai „Pelicans“ šią vasarą žengė priešingą žingsnį atsisveikindami su Stanu Van Gundy ir nusisamdydami vyriausiojo NBA trenerio poste debiutuosiantį Willie Greeną.
Klubui atsinaujinus tiek vyriausiojo trenerio, tiek pagrindinio įžaidėjo atžvilgiu, sezono pradžioje stabilus Valančiūno žaidimas puolime gali tapti pagrindiniu tarpusavio susižaidimo neišvengiamai stokosiančios komandos ginklu.
Artėjantis sezonas Jonui taps itin svarbiu ir iš finansinės pusės. 2019-20 metų sezono išvakarėse trejų metų kontraktą su „Grizzlies“ pasirašęs aukštaūgis šiais metais uždirbs 14 milijonų JAV dolerių, o artėjančią vasarą, sulaukęs 30-ojo gimtadienio, taps neapribotu laisvuoju agentu.
Jei „Pelicans“ nesugebės sėkmingai startuoti be Williamsono ir išlikti kovoje dėl patekimo į atkrintamąsias varžybas iki mainų lango pabaigos, neturėtų būti atmestinas ir dar vienų Valančiūno mainų scenarijus.
Laisvuoju agento po sezono tapsiantis aukštaūgis minėtoje sezono stadijoje gali tapti patraukliu taikiniu savo šansus atkrintamosiose varžybose sustiprinti sieksiančiam klubui. Paskutinių kontrakto metų aplinkybė tokiame kontekste mažina ilgalaikę organizacijos riziką „prisirišti“ prie jos schemoms galimai netiksiančio žaidėjo.
Kitų lietuvių ateitis – miglotesnė
Komandos draugų traumoms atvėrus platesnes galimybes Domui ir Jonui, apie panašaus pobūdžio scenarijų patyliukais svajoja ir jaunieji Ignas Brazdeikis bei Arnoldas Kulboka. Dvipusius kontraktus atitinkamai su Orlando „Magic“ ir Šarlotės „Hornets“ sudarę krašto puolėjai didžiąją sezono dalį praleis dukterinėse šių organizacijų G-lygos komandose.
Lakelando „Magic“ ir Greensboro „Swarm“ ekipose abiem krepšininkam turėtų būti numatytos vietos starto penketuose, tačiau išsikovoti sau bilietą į NBA klubo rotaciją tokiose aplinkybėse lengva nebus.
Konkurencinėje kovoje Kulboka susigrums su „Hornets“ atstovaujančiais krašto puolėjais Milesu Bridgesu, P.J. Washingtonu, Gordonu Haywardu, Kelly Oubre, Jalenu McDanielsu, J.T. Thoru bei Cody Martinu.
Brazdeikiui Orlande lenktynėse dėl žaidimo minučių susigrums prieš Franzą Wagnerį, Terrence'ą Rossą, Chuma Okeke, E'Twaune'ą Moore'ą, Johnathaną Isaacą bei Mo Wagnerį. Tiesa, persistatymo procesą tik pernai pradėję „Magic“ veikiausiai bus labiau linkę suteikti šansus rotacijos paraštėse šiuo metu esantiems krepšininkams, nei dėl vietos atkrintamosiose kautis siekiantys „Hornets“.
Savo kovas NBA reguliariajame sezone lietuviškojo kvarteto atstovaujamos komandos pradės jau artėjančią naktį. Sabonio ir Kulbokos laukia „Pacers“ ir „Hornets“ tarpusavio dvikova, Valančiūnas ir „Pelicans“ atidaromajame sezono mūšyje susigrums su Joeliu Embiidu bei Filadelfijos „76ers“, o Brazdeikio „Magic“ svečiuosis San Antonijaus „Spurs“ tvirtovėje.
