1995-1997 metais Marijampolėje krepšinio komandą turėjęs „Lietuvos rytas“ 1997 metais perkėlė savo vardą į sostinę perimdamas legendinę Vilniaus „Statybą“. Jau debiutiniame sezone naujai gimęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas Lietuvos krepšinio lygoje iškovojo bronzos medalius ir antrajam sezonui nusprendė pasikviesti pirmuosius legionierius. Pirmuoju tapo iš Kazanės UNIKS atvykęs rusas Romanas Safronovas, o netrukus prie jo prisijungė senegalietis Makhtaras N'Diaye. Pastarojo istorija Lietuvoje yra itin įdomi.
1998 metais Tyusą Edney ir Jiri Zideką prisiviliojęs Kauno „Žalgiris“ buvo užmetęs tinklus ir ant dar vienos buvusios NCAA žvaigždės – 1997 ir 1998 metų finalo ketvertuose su Šiaurės Karolinos universiteto komanda žaidęs M. N'Diaye į Lietuvą atvyko būtent tam, kad apsivilktų „Žalgirio“ marškinėlius. Vis dėlto tuo metu glaudžiai su „Lietuvos rytu“ bendradarbiavę kauniečiai galiausiai perleido senegalietį Vilniaus ekipai.
„Buvo velniškai šalta“, – sako M. N'Diaye, dabar paklaustas, ką geriausiai prisimena apie savo karjeros etapą Lietuvoje. Pokalbio su Delfi metu 50-metis senegalietis papasakojo, kodėl prieš 25-erius metus Vilniuje jam buvo šalta tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasme. Buvęs krepšininkas pabrėžė – Lietuva 1998-aisiais nebuvo tokia, kokia yra dabar.
Mičigano ir Šiaurės Karolinos universitetuose su tokiais krepšininkais kaip Jalenas Rose'as, Juwanas Howardas, Vince'as Carteris, Antawnas Jamesas ar Edas Cota rungtyniavusio M. N'Diaye karjera Vilniuje truko tik du mėnesius. Prisijungęs prie komandos lapkritį, afrikietis metų pabaigoje jau krovėsi lagaminus.
„Atvykau į Lietuvą, nes turėjau žaisti „Žalgiryje“ kartu su Tyusu Edney, Jiri Zideku ir kitais puikiais žaidėjais, tačiau man nepavyko laiku gauti prancūziško paso, todėl galiausiai man teko vykti į Vilnių. Džiaugiuosi, kad ten susipažinau su Šarūnu Jasikevičiumi, deja, toje komandoje man viskas nesiklostė taip, kaip to norėjau“, – prisimena M. N'Diaye.
