LKL čempionate būdamas vos 16-os metų debiutavęs puolėjas jau pirmame savo profesionalo sezone Panevėžio „Lietkabelio“ gretose pasiekė karjeros rekordą ir suvertė net 33 taškus į Kauno „Laveros“ krepšį.

Ypatingu kovingumu ir pasiaukojamu žaidimu garsėjęs Ž. Urbonas 2001 metais tapo visos lygos naudingiausiu krepšininku, o visų laikų rezultatyviausių LKL žaidėjų sąraše iki šiol užima antrą vietą – nusileidžia tik kitai legendai Rolandui Matuliui.

Net ir baigęs žaisti Žydrūnas niekur iš Lietuvos krepšinio nedingo: šiuo metu jis diriguoja Utenos „Juventus“ klubui, kuriam kai kurie ekspertai, įskaitant ir TV komentatorių Vaidą Čeponį, šiemet žada vietą pirmame penkete, o gal net ir pusfinalyje.

Kaip Ž. Urbonas pats vertina tokias prognozes?

Kuo jam ypatingos krepšinio partijos prieš Šarūną Jasikevičių? Kodėl Kauno „Žalgiris“ tikrai pateks į Eurolygos aštuonetą? Ką tokio negero nuveikė LaRonas Dendy, kad „Juventus“ jį be ceremonijų atleido? Ir kada tikisi sulaukti Jono Valančiūno, ginančio Utenos garbę?

Apie visa tai – atviras pokalbis su treneriu DELFI TV Gyvai laidoje apie krepšinį.

– Žydrūnai, „Žalgiris“ pirmadienį tik paskutinėmis minutėmis įrodė savo pranašumą prieš Alytaus „Dzūkiją“. Prieš tai žalgiriečiams buvo sunku ir prieš jus Utenoje, o „Neptūnui“ netgi buvo pralaimėta. Kodėl LKL čempionams šiemet iškyla tiek problemų prieš, atrodytų, gerokai silpnesnes komandas?

– „Žalgiris“ pralaimi tada, kai jis nėra motyvuotas ir nežaidžia 100 procentų, ypač dabartinis, prie Šaro. Natūralu, kad kai laukia dviguba Eurolygos savaitė, jie kažkur pasuoja. Sunkiausias trenerio uždavinys – motyvuoti juos prieš tuos ilguosius eurolyginius maratonus. Jei jie maksimaliai žaidžia, LKL jiems iššūkį gali mesti tik vienintelis varžovas – Vilniaus „Rytas“. Pagal savo galimybes.

– Treneri, o kuo skiriasi šių metų „Žalgiris“ nuo pernykščio?

– Skirtumai gal nėra labai dideli. Net ir įžaidėjai – Kevinas Pangosas ir Nate'as Woltersas – panašaus plano bei žaidžia panašiai. Velniška rotacija pas „Žalgirį“: dabar dar nupirko Derricką Waltoną, neįtikėtina!

Aš neįsivaizduoju, kaip Šaras ten visus juos panaudos, bet turbūt, kad jo reikėjo. Leo Westermannas, manau, bus tas kombinis žaidėjas – pirmas-antras numeris, nebe grynas įžaidėjas. To nuovargio iš esmės kaip ir nebeturėtų būti. Tokia rotacija, tokia organizacija.

– Šią savaitę Eurolyga paskelbė, kad šiųmetis „Žalgiris“ yra lėčiausią krepšinį per paskutinį dešimtmetį žaidžianti turnyro komanda, kuri per rungtynes surengia tik 73 atakas. Kuo tai galima paaiškinti ir ar tai pasiteisina?

– Iš tikro nėra taip, kad „Žalgiris“ žaidžia labai lėtą krepšinį arba lėtai juda aikštelėje. Jie tiesiog ieško tų optimaliausių, geriausių, apgalvotų variantų. Kartais net stebiesi: Edgaras Ulanovas gauna kamuolį, o jo varžovas – už trijų metrų, bet jis net nežiūri į krepšį, tarsi negriauna derinio, žaidžia pagal schemą.

Bet aš žinau, kad ten yra paskaičiuota. Tokia programa „Synergy“ paskaičiuoja, kuris žaidėjas būtų gerai, kad mestų daugiau, kuris mažiau. Tuo vadovaujasi „Žalgiris“ ir treneris. Jie mėgsta derinius įvedinėti su visokiais pavadinimais: „Bambergas“, dar kažkoks. Galėtų vieną ir „Čeponis“ pavadinti, skirtą kaip tik E. Ulanovui (šypsosi).

– Žydrūnai, šį sezoną labai išsiskiria įvairių ekspertų nuomonės apie tai, ar „Žalgiris“ pajėgus vėl patekti į Eurolygos aštuonetą. Kokia jūsų pozicija ir prognozė šiuo klausimu?

– Labai paprasta. Pernai jie iššoko ne virš bambos, o ... net nežinau, virš ko galima dar iššokti daugiau, bet buvo būtent taip. Šiais metais į juos – dvigubas dėmesys: „Žalgiris“ jau yra ketverto komanda. Visi žino, kad tai sunkiausia išlaikyti, kai tu jau esi vertinamas.

Tas jų biudžetas LKL mastu yra milžiniškas, atotrūkis netgi nuo „Ryto“ – daugiau nei dvigubas, bet palyginti su Eurolygos grandais jis – kuklokas. Bet aš kažkaip nė kiek net neabejoju, kad „Žalgiris“ bus aštuntuke.

Va ketvertas tai jau būtų kažkas tokio... Nežinau, tada Šarui reikėtų prie arenos pastatyti jo biustą ir dainuoti jį šlovinančias dainas. Tikrai taip. Aš apsistočiau ties aštuntuku. Tai būtų didžiulis darbas tiek žaidėjų išsipardavus, būtų tikrai šaunus rezultatas.

– Treneri, ar jums pačiam dvikovos su „Žalgiriui“ ir krepšinio šachmatų partijos su Š. Jasikevičiumi yra sunkesnės nei su kitais oponentais?

– Sunkesnė partija jau vien todėl, kad tie pabūklai ir ginklai jų yra tokie. Bet ir Šaro strategija būna paruošta prieš rungtynes. Jis lygiai taip pat vertina „Juventus“, Prienų „Skycop“ ir „Šiaulius“ kaip „Fenerbahčę“. Būna ir skautingas atliktas. Prieš vienus žaidėjus taiko vienokią gynybą, prieš kitus – kitokią. Pagarba Šarui. Jis į viską žiūri labai profesionaliai ir priima silpnesnius varžovus labai rimtai.

– Ar šių metų „Juventus“ klube nebėra tų problemų, su kuriomis susidūrėte praėjusį sezoną, kai komandos vidaus taisykles laužęs amerikietis LaRonas Dendy bandė išvesti iš kelio ir kitus? Ir žolytės parūkydavo, ir merginas pakibindavo.

– Merginos yra, viskas gerai. Jos nedingo pasaulyje. Čia natūralu. Jauni vyrai. Yra laikas linksmintis ir yra ilsėtis. O žolė Lietuvoje jau kaip ir baigėsi, ruduo, taip kad jos nebereiktų ir mes šituos dalykus kontroliuosime, neduok Dieve. Taip, šiai dienai kolektyvo nuotaika – geresnė.

L. Dendy buvo absoliučiai taisyklių laužytojas ir gyventojas savo pasaulyje. Manau, kad jis gal taip ir nebuvo Lietuvoje – taip, kaip atvažiavo iš Amerikos, ten ir buvo likęs, nes neturėjo jokio kontakto su išoriniu pasauliu Lietuvoje. Kai gyveni komandoje, tu su ja praleidi daugiau laiko nei su šeima. O kai tu su ja nesusigyveni, būna sudėtinga, tai teko su juo atsisveikinti.

Čia klausimas, ko jis nedarė. Visi tie blogi dalykai: ir mieste pažeidinėjo taisykles, ir alkoholį vartojo ne vietoje, ir narkotinių medžiagų, kai atlikome kraujo tyrimą, buvo rasta. Dėl to jis labai paprastai buvo išprašytas iš komandos.

– Žydrūnai, esate ne tik treneris, bet ir „Juventus“ prezidentas, ir Utenos miesto tarybos narys, turite labai daug reikalų. Ar nesunku susikoncentruoti treniravimui?

– Sunku. Geras, žmogiškas klausimas. Be jokios abejonės, kiti darbai paima tos energijos iš manęs. Bet kita vertus, tenai kažką ir išmoksti – kaip valdyti komandą, padėtį. Vien būdamas treneriu ir neplėsdamas savo akiračio liktum labai ribotas žmogus.

– Uteniškis Jonas Valančiūnas, prieš išvykdamas į NBA, pažadėjo, kad savo karjerą pabaigs Utenoje. Ar laukiate tos akimirkos ir tikitės, kad tai bus ištesėta?

– Neišvengiamai. Vis tiek jis pasens iki tokio amžiaus, kai nebetiks nei „Žalgiriui“, nei „Rytui“. Bus 55-erių metų ir privalės žaisti už „Juventus“ (šypsosi). Ir manau, dar vis tiek duos naudos. Tikrai aš viliuosi, nes jeigu yra vyras, turi savo pažadą tesėti.

Visas pokalbis – laidos vaizdo įraše.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)