Ketvirtadienį K. Maksvytis pirmą kartą atsakė į žurnalistų klausimus vilkėdamas sportinį kostiumą su „Žalgirio“ emblema.
„Prieš keletą metų mane jau kvietė ir „Žalgiris“, ir rinktinė, bet tada nepavyko suderinti. Kalbėjausi su kolegomis, ir jie pabrėžė, kad antro tokio pasiūlymo gali nebebūti. Todėl dabar svarstymų buvo mažiau, tuo labiau, kad mažiau buvo ir trukdžių. Treneris turi būti pasirengęs įveikti sunkumus ir nesislėpti nuo jų. Žinau, kad bus nelengva, bet esu tam pasiruošęs“, – tikino naujasis kauniečių vairininkas.
Pirmadienį jis pakeitė atleistą slovėną Jure Zdovcą, savo ruožtu, praėjusį spalį pakviestą vietoje austro Martino Schillerio.
„Prisipažinsiu, kad derėdamiesi su Kaziu kalbėjome apie kitą sezoną. Keisti po kelis trenerius per metus tikrai nėra smagu. Bet matėsi, kad su J. Zdovcu pasiekti mūsų užduotis darėsi vis sunkiau.
Jure – nuostabus žmogus, su juo nebuvo jokių konfliktų, viską sprendėme lengvai ir užtikrintai. Bet norimų rezultatų nebuvo, paskutinės rungtynės Jonavoje parodė, kad komandos motyvacija smukusi, ypač legionierių. Deja, trūko griežtumo ir kilo nerimas, kad treneriui nepavyks išsireikalauti norimo žaidimo“, – sprendimą skirtis su slovėnu komentavo P. Motiejūnas.
J. Zdovcui suvaldyti komandą tikrai nepadėjo faktas, kad informacija apie pasiektą susitarimą su K. Maksvyčiu dėl kito sezono į žiniasklaidą nutekėjo dar kovo pabaigoje.
„Žinia išlindo ne iš mūsų. Normalu, kad daug kas tai žinojo. Raganų medžiokle neužsiimame, nenoriu kaltinti išorės veiksnių, kurių negalime kontroliuoti. Kaip J. Zdovcas priėmė padėtį? Į galvą kitam įlįsti negaliu, negaliu vertinti jausmų, bet santykiai išliko puikūs – sutarėme tokius juos ir išlaikyti. Sunkūs sprendimai – šio darbo dalis“, – kalbėjo P. Motiejūnas.
Ketvirtadienį jis pranešė, jog nepaisant visų ankstesnių pažadų su M. Schilleriu rasti kompromiso dėl vienašališko sutarties nutraukimo taip ir nepavyko, ginčas persikėlė į Krepšinio arbitražo teismą.
Dar viena rokiruotė vyriausiojo trenerio pareigose taip pat turės savo kainą, bet P. Motiejūnas jos nesureikšmina.
„Finansiškai nukentėsime, bet mes taip investuojame į kitą sezoną – naujas treneris pradeda anksčiau ir galės įsivažiuoti. Nėra taip, kad tai žiauriai mus išdaužytų ir paveiktų“, – teigė klubo vadovas, anot kurio, kitą sezoną „Žalgiris“ galės viso labo tikėtis išlaikyti panašių apimčių biudžetą kaip šiemet.
K. Maksvytis, vadovaujantis ir Lietuvos rinktinei, pasirašė iki 2024 metų vasaros galiosiančią sutartį, kurioje numatyta galimybė pratęsti bendradarbiavimą dar sezonui.
„Manome, kad jis yra vienas geriausių dabar Lietuvoje dirbančių trenerių. Mes norime, kad klube dirbtų būtent lietuviai. Taip, dėl Kazio darbo rinktinėje rizikų yra visokių, bet mes turime rizikuoti. Panašioje situacijoje jau esame buvę, kai rinktinėje dirbo Gintaras Krapikas, o pasirengimo metu jį pavadavo Šarūnas Jasikevičius“, – priminė P. Motiejūnas.
Tuo metu pats treneris iš Darbėnų teigia, jog galimybė anksčiau pradėti dirbti su komanda jam yra naudinga, tiesa, pripažįsta, kad pakeisti žaidimą per likusią sezono dalį nebus paprasta.
„Man bus lengviau dėl to, kad galėsiu artimiau susipažinti su žaidėjais, dėl kurių ateities vasarą galbūt reikės spręsti. Manau, kad treneris turi nevengti iššūkių savo kelyje – jei pradėsi tūpčioti vietoje, nustosi tobulėti. Ateinu į nelengvą situaciją, bet manau, kad susitvarkysime, o kitais metais bus tik geriau.
Matosi, kad „Žalgiris“ turi problemų kuriant žaidimą – didžiausią naštą tempė Lukas Lekavičius ir nebuvo su kuo ja dalintis. Bandysime rasti žaidimo laiko Tai Websteriui ir ypač Janiui Strelniekui – jis yra geras žaidėjas, elitinis žaidimo du prieš du kūrėjas. Dar laukiame ir Manto Kalniečio. Be to, komandai reikėtų pridėti šiek tiek atletiškumo. Bus labai sunku kažką pakeisti greitai, bet iki LKL atkrintamųjų turime dar penkis mačus – manau, kažką naujo paruošime“, – samprotavo K. Maksvytis.
Kartu su juo asistento amplua į Kauno klubą grįžo G. Krapikas, trenerių štabe liko Evaldas Beržininkaitis ir Tautvydas Sabonis.
„Gintaras buvo vienas man pasiūlytų kandidatų, nusprendžiau jį pasirinkti. Gintaras yra buvęs žalgirietis, žinantis visą sistemą, turintis daug patirties, visada lojalus klubui, labai geras žmogus ir specialistas. Jam teks didelis vaidmuo, turės komunikuoti su žaidėjais, pavaduoti, kai dirbsiu su rinktine“, – pažymėjo K. Maksvytis.
Spaudos konferencijoje jis sulaukė klausimo ir apie savo vietą „Žalgiryje“ vis dar sunkiai randantį vidurio puolėją Mareką Blaževičių.
„Bus įdomu pačiam jį pačiupinėti. Kol kas negalima jo nuvertinti, Marekas yra jaunas žaidėjas, esantis komandos planuose kitiems metams. Bet norėčiau nuodugniau įvertinti“, – sakė naujasis treneris.
Buvo paklaustas K. Maksvytis ir apie savo ambicijas Eurolygoje – konkrečiau, kauniečių sugrįžimą į atkrintamąsias varžybas jau kitame sezone.
„Manau, tai yra realu. Yra toks posakis: siek neįmanomo – pasieksi maksimumą. Reikės pasistengti į jas patekti“, – svarstė specialistas.
Praeityje bent trys treneriai prie „Žalgirio“ vairo per vieną sezoną spėjo pastovėti keturis kartus.
2009-2010 metais ypač aštriai badžiusioje kėdėje rangėsi net keturi strategai: G. Krapikas, Ramūnas Butautas, Darius Maskoliūnas ir galiausiai amerikietis Marcusas Brownas, kuriam per LKL finalo seriją teko derinti žaidėjo bei trenerio pareigas.
Vėliau dukart iš eilės tuometis Kauno klubo savininkas Vladimiras Romanovas per sezoną išbandė po tris specialistus.
2010-2011 metais „Žalgiriui“ vadovavo serbas Aco Petrovičius, Rimantas Grigas ir graikas Elias Zouros, 2011-2012 metais – E. Zouros, Vitoldas Masalskis ir serbas Aleksandras Trifunovičius.
Dėl pareikštų įtarimų V. Romanovui pabėgus iš Lietuvos ir klubui perėjus į dabartinio vadovo Pauliaus Motiejūno rankas, 2013-2014 metais žalgiriečiai paeiliui klausėsi E. Zouro, Sauliaus Štombergo ir G. Krapiko nurodymų.
Primename, kad praėjusį rudenį Lietuvos rinktinės vyriausuoju treneriu tapęs K. Maksvytis pastaruoju metu darbavosi Permės „Parma“ ekipoje, kurią paliko Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje.
Prieš tai jis dirbo Klaipėdos „Neptūno“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ komandose, kurias buvo atvedęs ir į LKL finalą. Su „Neptūnu“ 2014-2015 metais K. Maksvytis debiutavo Eurolygoje.
