„Švelniai tariant, buvau priblokštas, kai išgirdau, kad mūsų gerbiamas ponas Romanovas atsisakė savo žodžių. Interviu buvo gyvas, įdomus ir atviras. Būtent tokios nevienareikšmiai vertinamos asmenybės (bendravimo) lengvumas bei betarpiškumas ir lėmė tokį interviu.
Taip, kartais šifruojant ir redaguojant tekstą, kyla nedideli turinio pakitimai, bet bijau, kad Vladimiro atveju, apie tai negali būti nė kalbos. Mes (su Zurabu Čitaja) neprovokavome pašnekovo ir nebandėme jam priskirti to, ko jis nesakė ir buvome nuoširdžiai nustebę jo reakcijos. Tuo gali įsitikinti bet kuris, išklausęs pokalbio fragmentą. Todėl visus kaltinimus mūsų adresu, laikome absoliučiai be pagrindo“, - pastebėjo rusų žurnalistas.
Rusų žurnalistų pateikiamo pokalbio audio įrašo santrauka.
Žurnalistas: Po to, ką išgirdau negaliu nepaklausti. O jums pačiam nebuvo noro pačiam nuo suoliuko pavadovauti?
Atsakymas: Jūs žinote, man ir su „Žalgiriu“ teko. Kada aš perėmiau „Žalgirį“, vairavo kiti. Atėjau, vairą atėmiau ir prasidėjo intrigos. Visi fanai sukilo. O aš išėjau ir laimėjau dvejas rungtynes.
Žurnalistas: O kodėl neišėjote ir nepasakėte: „aš laimėjau, ko jums dar reikia?“
Atsakymas: O ką kalbėti? Su kuo? Kalbėti su tavo priešu? Apie ką?
Žurnalistas: O jūs fanus laikote savo priešais?
Atsakymas: Tai fanai ir liaudis... Kur juos ves, ten jie ir eis. Kam man šiuo reikalu užsiimti?
Žurnalistas: Tokia didelė armija. Kodėl jų neišnaudoti? Nepaversti savo šalininkais?
Atsakymas: Suprantate... Jei, kaip sakoma, tuo tikslu investuoti į kultūrą ir sportą, kas yra vienas ir tas pats, iš principo... Tai reiškia - valdyti liaudį. Taip? O ką, negi mano toks tikslas? Tegul jie valdo. Įdomiau - priešingai, kai visi fanai ateina su plakatais... Taip, visa salė, o aš laimiu... Tai – klasė. O jie eina, kaip apspjaudyti...
