Naujuoju NKL prezidentu išrinktas Šarūnas Kliokys turi ilgametę patirtį krepšinyje: 2002-2013 m. jis buvo Lietuvos krepšinio lygos prezidentas, 2007 m. ir 2008 m. ėjo Lietuvos krepšinio rinktinės vadovo pareigas, o nuo praėjusių metų yra paskirtas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) viceprezidentu, atsakingu už komercinę plėtrą.
Kaip skelbta anksčiau, be Š. Kliokio NKL vadovybę sudaro vykdantysis direktorius Justas Kalinauskas, kuris ėjo LKF direktoriaus pareigas Arvydo Sabonio komandoje, buvo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) teisės komisijos ir „FIBA Europe“ jaunimo komisijos narys. Šiuo metu jis yra FIBA techninis delegatas.
Š. Kliokio komandoje taip pat lieka nuo lygos įkūrimo dirbanti varžybų direktorė Rasa Jankauskienė.
Ateinančiame sezone NKL debiutuos Regionų krepšinio lygą laimėjusi „Jurbarko-Kario“ komanda su Mindaugu Lukauskiu ir Tomu Delininkaičiu priešakyje. Jurbarkiečiai spalio 5 d. namuose susikaus su Kauno r. „Atletu“.
„Kretingos-VR Serviso“ klubas dėl lygos reikalavimų neatitinkančios namų arenos visas praėjusio sezono rungtynes žaidė išvykose. Tačiau nuo spalio kretingiškiai svečius priims naujai įrengtame Kretingos sporto centre, turinčiame per 800 vietų.
Prieš sezono startą Š. Kliokys pokalbyje su nklyga.lt pasidalino mintimis apie pakeistą atkrintamųjų varžybų formatą, norą didinti komandų skaičių ir pagrindinius vasaros iššūkius.
– Ko galima laukti naujame NKL sezone?
– Pirmiausia, džiaugiamės jau už kelių savaičių startuojančiu čempionatu. Lygoje vėl turėsime 14 klubų, kadangi prisijungia debiutantai iš Jurbarko. Vykdomojo komiteto posėdyje nusprendėme, jog nuo šio sezono nebeliks finalo ketverto formato, ir komandos vėl žais atkrintamųjų serijas. Norime, kad NKL būtų matoma ir per šiuos krepšinio metus tikimės turėti daugiau televizijos transliacijų.
Esminis siekis yra kuo labiau komercializuoti lygą, kelti klubų profesionalumo kartelę ir integruoti kuo daugiau vietinių žaidėjų. Nėra jokios paslapties, jog ne vienerius metus miestų savivaldybės stipriai padeda klubams finansiškai, nors žingsnis po žingsnio prie klubų rėmimo prisideda ir verslas.
Ir dar vienas iš pagrindinių dalykų yra lygos komunikacija, televizijos transliacijos ir didesnis susidomėjimas, kuris leistų pritraukti daugiau rėmėjų, nes šiai dienai lyga yra kažkiek užmiršta. Taip pat norime ilgesnio sezono nuo spalio iki gegužės vidurio, tačiau viskas remiasi į pinigus, nes norint turėti kuo geresnį produktą reikia investuoti.
– Tikriausiai dėl to ir atsisakėte finalo ketverto?
– Žiūrovai nori, jog reguliarusis sezonas būtų svarbus, antra, jų susidomėjimas stipriai išauga per atkrintamąsias. Ir nesvarbu, ar tai būtų ketvirtfinalis, ar pusfinalis. Galbūt viena iš idėjų ateityje turėtų būti reguliaraus sezono metu rengti taurės varžybas, kuriose nugalėtojas sprendžiasi vieneriose rungtynėse.
Ateinančiame sezone pagerės ir salių kokybė. Lygoje taip pat matysime nemažai jaunų ir perspektyvių krepšininkų, mėgstančių greitą žaidimą, tad laukia tikrai įdomus čempionatas.
– Lygos prezidento pareigas einate nuo liepos, su kokiais pagrindiniais iššūkiais kol kas susidūrėte?
– Dabar labiausiai reikia susisteminti visą lygos reklaminę dalį, norint turėti aiškius rėmus mūsų rėmėjams ir žinoti, ką galime jiems pasiūlyti. O kita dalis yra klubų vystymo aspektas, kad jie stiprėtų, turėtų didesnius finansinius išteklius, sporto sales ir būtų konkurencingi. Mūsų lygoje rungtyniaujančių komandų variklis ir pagrindinis tikslas turėtų būti žaisti aukštesnėje lygoje.
– Jūsų nuomone, ar 14 komandų yra optimalus skaičius?
– Manau, kad jis nėra optimalus, nes ateityje lygoje galime turėti bent 16 komandų. Alytus ir Prienai tikrai galėtų dalyvauti NKL, kitas klausimas yra dėl LKL žaidžiančių ekipų. Norime ateityje turėti 3-4 lyderiaujančius NKL klubus, kurie atitiktų visus reikalavimus ir galėtų žaisti LKL.
Taip pat matome, kad 3-4 LKL klubai sunkiai gali pretenduoti į aukštesnes vietas, todėl perėjimas tarp lygų sportiniu principu yra natūralus reiškinys. Lygos plėtimosi perspektyva šioje vietoje yra gana įdomi.
– Minėjote, kad lygos pagrindas turėtų būti vietiniai žaidėjai. Ar jau galvojote apie galimus žingsnius siekiant įgyvendinti šį tikslą?
– Galiu atvirai pasakyti, kad naujame sezone nieko šioje vietoje nepadarysime, kadangi komandos savo sudėtyse gali turėti po tris legionierius. Tačiau šią temą ateityje dar tikrai nagrinėsime, nes buvo daug diskusijų apie dublerių ekipų skaičiaus didinimą, bet iš kitų LKL klubų nėra daug ambicijų tokias jaunimo komandas turėti. Ir kalbu būtent apie tuos klubus, kurie dublerių ekipų neturi, nors į kiekvieną naują jaunimo komandą iš lygos pusės žiūrėtume tik pozityviai.
