Po „Baskonia“ viltis gaivinusio Lamaro Peterso tritaškio komandas skyrė 3 taškai (71:68), o žaisti dar buvo likusios 23 sekundės.
Iš pradžių „Žalgiris“ nusprendė varžovams įteikti puikią dovanėlę: po Luko Lekavičiaus klaidos kamuolį po šeimininkų krepšiu perėmė Simone Fontecchio. Tačiau šioje vietoje jau italas nusprendė patausoti „Žalgirio“ sirgalių nervus ir įsigudrino pramesti iš gana puikios padėties.
Kamuolį atkovojo Tyleris Cavanaugh, o žaibiška Roko Giedraičio pražanga siuntė amerikietį prie baudų metimo linijos.
T. Cavanaugh pataikė tik pirmą baudą (72:68), tačiau per likusias 17 sek. svečiai stebuklo nesukūrė ir bei patyrė dar vieną nesėkmę Eurolygoje.
Tai jau 7-asis baskų klubo pralaimėjimas per paskutinius 8-is susitikimus.
„Reikės peržiūrėti vaizdo įrašą. Gynyboje dar pusėtinai, bet įmesti negalime, puolime tai tikrai labai blogai. Nesidaliname kamuoliu, bandome po vieną patempti, įmesti.
Visų rungtynių taip nelaimėsi. Buvo tokių dvikovų, kai įmesdavome ir laimėdavome. Manau, tiesiog reikia komandinio žaidimo“, – po dvikovos žurnalistams kalbėjo Rokas Giedraitis, per beveik 34 minutes pelnęs 6 taškus (1/4 dvitaškis, 1/3 tritaškis, 1/1 bauda, 4 atk. kam.).
Kitas baskų ekipos lietuvis Tadas Sedekerskis blykstelėjo trečiame kėlinyje, per kurį pelnė 7-is taškus (2/3 dvitaškiai, 1/4 tritaškis, 5 atk. kam.), bet lemiamą rungtynių ketvirtį praleido ant atsarginių suolelio.
– Teigėte, jog daug individualių veiksmų, čia reikėtų griežtesnės trenerio rankos?, – po rungtynių buvo paklaustas R. Giedraitis.
– Ne, nemanau. Žinoma, yra ir trenerio žodis, ir patys kalbamės tarpusavyje, rūbinėje, jog turime daugiau dalintis kamuoliu, dirbti dėl to laisvesnio metimo.
Žiūrėsime, yra kur tobulėti tiek gynyboje, tiek puolime.
– Kiek to chaoso dar tvyro komandiniuose veiksmuose po trenerio atleidimo?
– Visą laiką yra sunku pakeitus trenerį, ypač jei tai nutinka sezono metu.
Visada tą lengviau padaryti vasarą. Treneris dar tikrai nespėjo parodyti visų dalykų, įdiegti savo naujoves, filosofiją.
Didžiąją dalį parodė, bet reikia suprasti, kad mums, žaidėjams, taip pat dar reikia laiko, jog suprastume, ko jis nori.
Visai komandai reikia laiko, tiek strategui, tiek žaidėjams.
– Ekipa išgyvena ne kokį periodą, ar pats jau jautėte, jog bręsta permainos trenerių štabe?
– Žinoma, kai pralaimi, visada pasąmonėje yra ta mintis, jog visko gali nutikt.
Bet aš susikoncentruoju į kiekvieną kovą, stengiuosi laimėti. Yra kaip yra.
– 38-ą minutę rezultatas dar buvo lygus, kas nulėmė „Žalgirio“ pergalę?
– Gal geriau priimti sprendimai, o mes padarėme pora tokių klaidelių ir praleidome 4-is taškus. Tai ir lėmė galutinį rezultatą.
Pats „Žalgiris“ iš esmės rungtynių metu nelabai nustebino, žiūrėjome vaizdo įrašus, žinojome ko tikėtis Kaune.
– Lukas Lekavičius rungtynių pabaigoje pelnė 8-is paeiliui taškus. Kodėl nepavyko jo sustabdyti?
– Nežinau. Nieko stebuklingo, tiesiog neapsigynėme „pikenrolo“ situacijose. Lukas kaip visada, savo „floaterius“ mėto. Atrodo, gyvenime nesu matęs, jog jis pramestų (šypteli).
– Esate vienas iš daugiausiai rungtyniaujančių krepšininkų Eurolygoje ir ketvirtadienį žaidėte 34 minutes. Ar pakanka tos energijos?
– Įpranti. Ta „trečia“ pozicija tokia, kad nereikia visas 40 minučių žaisti „du prieš du“. Kartais tiesiog turi būti kampe, kam reikia, padėti. Bet visą sezoną taip žaisti tikrai neįmanoma.
– Vadovaujant D. Ivanovičiui, žaidėte „antroje“ pozicijoje, pasikeitus treneriui dabar rungtyniaujate „trečiu“ numeriu. Kaip sekasi prisitaikyti prie naujų užduočių?
– Dar reikia laiko. Atrodo, kad neatrandu savęs, kada įkirsti, kada išmesti. Reikia ir man pačiam laiko. Anksčiau daugiau su kamuoliu buvau. Kai žaidžiau ALBA, rungtyniavau „trečiu“, viskas buvo gerai.
O dabar dar reikia daugiau praktikos ir viskas bus gerai. Tik darbas, darbas ir darbas padės tobulėti.
– Statistiškai rungtynės su „Žalgiriu“ jums susiklosto prasčiau lyginant su kitomis Eurolygos dvikovomis. Ne išimtis ir šį vakarą. Kuo galima tą paaiškinti, daugiau emocijų gimtinėje?
– Visą laiką yra emocijų Kaune. Juk grįžti į Lietuvą, atvyksta tėvai į areną, draugai, ta pati kalba. Visą laiką smagu čia grįžti. Norėčiau čia dažniau grįžti, jei būtų galimybės. Ypatingo jaudulio nėra.
Taip, prieš dvikovos pradžią jis visada jaučiasi, bet tai normalu.
– Kiek pats „Žalgirio“ žaidimas yra pasikeitęs jūsų akimis per paskutinį mėnesį?
– Iš tikrųjų pasikeitęs, bent jau man atrodo, kad stipriai pakitęs. Žaidžia tokį laisvą krepšinį, tas pats Artūras Milaknis kiek išmetė laisvų metimų. Chebra dirba, šaunuoliai, taip ir toliau.
„Žalgiris“ vis dar vertėsi be Nielso Giffey, kuris sveiksta po COVID-19 ligos, ir be reabilitacijas tęsiančių Pauliaus Jankūno bei Joffrey Lauvergne'o. Kitą penktadienį kauniečiai namuose sutiks principinį varžovą Maskvos CSKA.
