Nei nugaros, nei kelio 15-metė Lietuvos rinktinės gynėja ketvirtadienį Kėdainiuose nesusižeidė.
Trečiame rungtynių su Suomija kėlinyje Liono ASVEL (Prancūzija) klubo atstovė keisdama judėjimo kryptį pasisuko čiurną.
Traumos sudėtingumas paaiškės po medicininių tyrimų, bet gera žinia bent jau ta, jog po rungtynių koją Justė galėjo priminti ir vaikščiojo savo jėgomis.
Blogai tai, jog kairę čiurną ji susižeidė nebe pirmą kartą.
„Kol kas neturiu jokios informacijos, bet atrodo, kad tai nėra labai rimta trauma. Tik negaliu pasakyti, ar J. Jocytė galės žaisti kitose mūsų rungtynėse sekmadienį. Rizikuoti savo perlu negalime, ne gyvybės ir mirties klausimas. Svarbiausia, kad ji ilgus metus galėtų žaisti krepšinį.
Kita vertus, rinktinės medicininis personalas – labai geras. Laurai Juškaitei buvo tas pats – pastatė ant kojų per kelias dienas“, – sakė lietuvių strategas Rimantas Grigas.
Pasirodo, jo paminėta puolėja panašioje situacijoje taip pat kryptelėjo koją trumpos rinktinės stovyklos pradžioje.
R. Grigo nuomone, traumos nutiko dėl to, jog Kėdainių arenos parketas neseniai buvo perlakuotas.
Spalio pabaigoje dėl to skundėsi ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) mačą su vietos „Nevėžiu“ žaidusio Jonavos „Cbet“ krepšininkai, kuriems dėl stipraus kvapo ėmė skaudėti galvas.
Tačiau čiurnos vyrams, regis, iki šiol nenukentėjo.
„Tai – šviežiai lakuotos salės bėda. Šiaip koja parketu turėtų šiek tiek praslysti, o dabar aikštė – lyg klijais ištepta. Matėte, ir viena suomių mergaitė taip pat „prilipo“. Aišku, gerai, kad sales remontuoja, atnaujina, per kurį laiką tas naujas lakas apsitrins“, – komentavo R. Grigas.
Anot 59-erių specialisto, J. Jocytės trauma dar labiau apsunkino lietuvių žaidimo organizavimą, kurio sunkumai virto net 27 klaidomis protokole.
Tiesa, šeimininkės šįkart turėjo užtektinai kitų pranašumų ir pradėjo Europos čempionato atranką pergale 69:59.
J. Jocytė iki traumos spėjo sužaisti 12 min. ir pelnė 4 taškus, atkovojo 5 bei perėmė 1 kamuolį, atliko 1 rezultatyvų perdavimą, bet suklydo 3 kartus.
„Justė – pasakiškai geras vaikas, tokio seniai nebuvau matęs. Ji žaidžia kaip subrendusi, nežinodamas jai duotum kokius 26-erius ar 28-erius metus. Ji ne tik pati šaltakraujiška, bet ir visai komandai įneša ramybės.
Iš pradžių ji nelabai norėjo rungtyniauti įžaidėja, bet situacija verčia. Pasakiau jai, kad išvis turėtų žaisti keturiose pozicijose, nes tikrai tai sugeba. Justė – kaip koks Theodoras Papaloukas (ilgametis Graikijos rinktinės atakų organizatorius – Delfi): protinga, aukšta įžaidėja“, – 188 cm ūgio didžiausiu šalies moterų krepšinio talentu žavėjosi R. Grigas.
Net jei J. Jocytė negalėtų su komanda keliauti į Prancūziją, kur sekmadienį išbandys jėgas su Europos vicečempionėmis, Gabrielė Šulskė neturėtų likti vienintele rinktinės įžaidėja.
Ketvirtadienį į Lietuvą atskrido COVID-19 persirgusi Santa Baltkojienė, kuri pati veržiasi į aikštę.
„Ji bombardavo laiškais Sveikatos apsaugos ministeriją, kad tik kuo greičiau galėtų atvykti, šiandien jau norėjo su mumis treniruotis. Tad veikiausiai vešimės į Prancūziją 13 žaidėjų ir vietoje spręsime, kurios neregistruoti. Labai malonu dirbti su tokiu kolektyvu, tokiomis fanatiškai savo sporto šakai ir šaliai atsidavusiomis žaidėjomis“, – „Montana 2003“ (Bulgarija) klubo legionierės ryžtu stebėjosi R. Grigas.
Rinktinės vairininko pareigose ketvirtadienį debiutavęs specialistas apskritai visai komandai dėkojo už įdėtas pastangas. Nors žaidimas neblizgėjo ir susidūrus su potencialiomis B grupės autsaiderėmis.
Tik paskirtas į postą R. Grigas žadėjo labiau akcentuoti žaidimą per priekinę liniją ir sumažinti klaidų skaičių.
Pirmąjį tikslą komanda pasiekė – pagrindinė vidurio puolėja G. Petronytė pelnė 16 taškų, kovoje „po lenta“ šeimininkės suomes nurungė net 48:31.
Vis dėlto prarastų kamuolių – gerokai per daug.
„Turėjome tik vieną įžaidėją, ir kol jai dar padėjo J. Jocytė, šiaip taip vertėmės. Bet kai ji iškrito, viena likusi G. Šulskė pavargo labai stipriai. Jai ir taip esu dėkingas iki nukritimo, nes prieš pusantros savaitės ji taip pat dar sirgo, buvo peršalusi, nesportavo.
Problema ta, kad dar „neskaitome“ derinių, nėra gero išsidėstymo, nėra greičio. Gavę kamuolį dar turime pagalvoti, ką daryti, o varžovės tuomet spėja gynyboje. Tačiau normalu, jog mergaitės dar neįvaldžiusios naujos taktikos, nes pakeitėme beveik viską tiek puolime, tiek gynyboje. Aš ir pats dar ne visiškai galiu įvertinti savo žaidėjų individualias savybes, nes iki tol jas mačiau tik ekrane.
Pavyzdžiui, rungtynių metu kilo minčių, kaip išnaudoti Kamilę Nacickaitę. Jai reikia daugiau leisti pailsėti, tik kad sunku pasodinti ant suolo, nes ji pati nejaučia, kada pavargsta. Bus man pamoka. Turiu gerai pažinti mergaites, o jos – mane, mano reikalavimus ir filosofiją“, – kalbėjo R. Grigas.
Delfi paklaustas, kiek dar reikės tobulinti debiutinėse rungtynėse auklėtinių pademonstruotą žaidimą norint pirmą kartą nuo 2015 metų praverti Europos ėempionato duris, jis teigė neabejojantis, kad Lietuvos rinktinė yra teisingame kelyje.
„Atkarpomis tikrai gražiai apsigynėme ir užpuolėme, bet jos dar trumpos. Reikia tik padidinti greičius ir pagerinti išsidėstymą, tuomet viskas bus gerai. O greitis ateina kartu su automatizmu – po keturių treniruočių komanda dar nepradės dirbti kaip laikrodis. Atsimenu, kad sezono pradžioje Šarūnas Jasikevičius Kauno „Žalgirio“ žvaigždes muštruodavo tris ar keturis mėnesius, kaip aikštėje užimti reikiamas pozicijas, kaip išnaudoti kampus, išlaikyti atstumus. Bet mes tikrai padarysime ir tai“, – žadėjo R. Grigas.
Kitose B grupės rungtynėse ketvirtadienį užfiksuota staigmena: 33 taškus pelniusios dukart iš eilės geriausios Eurolygos krepšininkės Alinos Jagupovos tempiamos ukrainietės namuose 90:71 pamokė prancūzes.
R. Grigas neslepia, jog toks rezultatas lietuvėms – nepalankus visomis prasmėmis.
„Sekmadienį žaisime su, galima sakyti, geriausia komanda Europoje, ir ji bus dvigubai piktesnė. Kiekvienas toks netikėtumas jaukia kortas. Dabar turėsime du kartus įveikti Ukrainą. Tai įmanoma, jei susitvarkysime savo reikalus. Su prancūzėmis bus sunkiau, ten – labai patyrusios ir stiprios žaidėjos, stipri komanda. Aišku, vis tiek stengsimės, ypač namuose. Norint užlipti į kalną, reikia nebijoti susikruvinti kelių“, – svarstė rinktinės treneris.
Primename, kad tik stipriausia grupės komanda garantuos sau kelialapį į 2023 metais vyksiantį finalinį etapą.
Iš dešimties antras pozicijas grupėse užimsiančių ekipų tolyn žengs keturios. Tiesa, jei atrankoje taip pat žaidžiančios finalinio etapo šeimininkės Slovėnija ir Izraelis finišuos tarp stipriausių, kelialapiai bus perleisti dar dviem antras vietas grupėse užimsiančioms rinktinėms.
