Tam, kad kiekvienas į festivalį atvykęs šeimos narys – nuo mažiausio iki didžiausio – rastų, ką veikti krepšinio aikštelėje, pasistengs ir LMKL direktorė A. Ginelevičienė, jau dvi dešimtis metų prisidedanti ir prie krepšinio stovyklų vaikams, įvairių krepšinio konkursų, pvz., talentų, „Sprite“, gatvės krepšinio 3x3, organizavimo.
„Krepšinis yra mėgstamas, ypač jaunų žmonių. Festivalyje pasirinksime tokį formatą, kad bet kuris atvažiavęs – profesionalus žaidėjas ar mėgėjas, tėtis, mama ar vaikas – visi mielai praleistų laiką krepšinio aikštelėje“, - žada A. Ginelevičienė.
Krepšinis A. Ginelevičienės gyvenime užima 90 proc. viso jos laiko.
„Tai mano kasdienis labai mielas darbas. Krepšinis man – didelė vertybė. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi dirbdama šioje srityje, nes čia sutinku daug protingų, išsilavinusių žmonių“, - sako LMKL vadovė.
Darbe spręsdama krepšinio reikalus už aikštės ribų, laisvalaikiu A. Ginelevičienė pati žengia į aikštelę. Tiesa, ne krepšinio. Septyniolika metų ji nepaleidžia iš rankų teniso raketės ir tai – kita jos didelė aistra.
„Dievinu laiką gryname ore ir gamtoje. Jau buvau baigusi tuometinį Lietuvos kūno kultūros institutą, dirbau krepšinio srityje. Labai dažnai rinkdavomės žaisti krepšinio 3x3. Komandos būdavo mišrios – treneriai, krepšinio vadovai. Vieną vasarą susirinkome į salę, buvo beprotiškai karšta, neturėjome kuo kvėpuoti. Tai buvo senoji Kūno kultūros akademijos sporto salė, o priešais salę – teniso kortai. Pajuokavome, kad fizinio krūvio vis tiek reikia, tad gal einam pabandyti žaisti tenisą. Nuo to karto aš taip ir negrįžau į krepšinio aikštelę“, - kaip paėmė į rankas teniso raketę, prisiminė A. Ginelevičienė.
Tenisas tapo aktyvios moters atsipalaidavimo būdu, teikiančiu be galo didelį malonumą.
„Žaisti tenisą renkasi daug protingų, išsilavinusių, savo srity pasiekusių žmonių. Tai intelektualus sportas, nes tu turi būti ne tik fiziškai pasiruošusi, bet ir mąstyti, matyti aikštelę. Gebėjimas matyti aikštelę duoda labai daug. Po įvairių teniso turnyrų džiaugiuosi patobulėjusi visomis prasmėmis – aš priverčiau save mąstyti aikštelėje ir gerai padirbėjau fiziškai“, - pasakoja moteris, kuriai didžiausias malonumas penktadienio vakarą ar šeštadienį susikrauti sportinį krepšį ir kelioms dienoms išvažiuoti į turnyrą.
Teniso turnyruose A. Ginelevičienė dalyvauja dažnai.
„Visi sportininkai mane supras – sportuodamas gauni adrenalino, kuris pasidaro kaip narkotikas, kurio vis reikia ir reikia. Varžybos – didžiulis adrenalinas. Beveik prieš mėnesį laimėjau turnyrą, kur pusfinalyje nugalėjome profesionalią jauną, 25-erių metų žaidėją. Parvažiavusi draugams pasakiau, kad jaučiuosi taip, tarsi būčiau laimėjusi olimpines žaidynes. Dabar aš tikrai suprantu tuos sportininkus, kurie pasiekia aukščiausias viršūnes“, - savo patirtimi dalijasi LMKL direktorė.
Jos namuose garbingiausiose vietose puikuojasi taurės, primenančios apie pergales įvairiuose turnyruose. Moteris nesusimąstydama gali pasakyti, kiek tiksliai yra jų iškovojusi – 48-ias.
„Artėju prie 50-os taurės. Ta proga reikės draugams, varžybų partneriams, su kuriais kartu jas iškovojome, surengti šventę“, - šypsosi moteris, kuri savo trofėjų kolekcija labai didžiuojuosi.
A. Ginelevičienė į teniso kortą eina drauge ir su dukra Gabija.
„Mane tėvai auklėjo taip, kad turiu mokytis, būti išsilavinusi, bet taip pat turiu ir sportuoti. Dukrą mokau to paties – ugdau kovotojos dvasią, nuo mažumės ją leidau į daugelio sporto šakų užsiėmimus. Dabar mes dažnai tenisą žaidžiame kartu“, - dukra mamai ne kartą pasidžiaugė, kad iš savo bendraamžių studentų išsiskiria sportiškumu.
Pačią A. Ginelevičienę vaikystėje sportuoti paskatino tėtis: silpnos sveikatos dukra nuolat sirgdavo ir netgi lankė sanatorinį darželį. Viskas pasikeitė po to, kai sportiškas tėtis paragino.
„Jeigu nesportuosi – visą laiką sirgsi.“ Pradinukė Audra pradėjo draugystę su sportu. „Antroje klasėje atėjo į mokyklą trenerė Birutė Zakienė ir pakalbino žaisti krepšinį – pradėjau lankyti krepšinio treniruotes, po savaitės pakvietė į dailųjį čiuožimą – lankiau dailųjį čiuožimą. Mokykloje nebuvo nė vienos dienos, kad aš nesportuočiau. Ir tą darau iki šiol. Kaip aš sakau, kraujas negali tekėti mano gyslomis, jeigu jis negauna fizinio krūvio“, - be to, kad žaidžia tenisą, LMKL direktorė bėgioja krosą, atšilus orams kasdien važiuoja plaukioti į Lampėdžių karjerą. „Kiekvieną dieną sportą pasirenku pagal poreikį. Vieną dieną man reikia kroso, kitą dieną – plaukti ir panašiai“, - šypsosi moteris.
Šeštadieniais LMKL vadovė atnaujina savo teorinių žinių bagažą apie sportą ir sveiką gyvenseną lankydamasi Lietuvos sporto universiteto rektoriaus Alberto Skurvydo vedamose paskaitose.
„Ten gaunu naujausių žinių. Išgirdau, kad krosas – tai smegenų valymo būdas. Fizinio krūvio metu gali atsipalaiduoti ir paruošti kūną, smegenis naujam sunkiam darbui.“
Visur spėjanti aktyvi moteris teigia, kad kūno kultūra ir sportas yra tarsi ašis, kuri padeda žmogui realizuoti savo gebėjimus ir dirbti ilgai bei produktyviai.
„Sportas – tai ir bendravimo būdas. Sportas vienija šeimas, vienija draugus. Prie derybų stalo galima pyktis, bet sportas sulygina žmones ir suvienija juos siekti bendro tikslo“, - įsitikinusi LMKL vadovaujanti moteris. Ji kiekvienam linki pamėginti susidraugauti su sportu pradedant nuo elementarios kūno kultūros.
„Pamatysite, kaip pradės sektis darbe, kad gerai jausitės, nereikės lankytis pas gydytojus. Pradėkite sportuoti ir 80 proc. ligų dings“, - gydomąją sporto galią patyrė ir pati A. Ginelevičienė. - Susitikime gryname ore festivalyje – pabūsime kartu, pasportuosime. Yra daugybė sporto šakų, kurios lengvai pritaikomos ir elementarių fizinio pasirengimo pagrindų neturinčiam žmogui. Labai nuoširdžiai kviečiame visus atvykti, o aš pasistengsiu, kad žmonės tris dienas smagiai praleistų krepšinio aikštelėje.“
