Sankcijos – savo keliu, o gyvenimas – savo
„Neįsivaizduoju, kaip tai įvyko, bet akivaizdu, kad perėjimas buvo nelegalus, jis prieštarauja FIBA taisyklėms“, – Krepšinis.lt skundėsi Haris Papadopoulas.
Kipre įsikūrusios agentūros „GPK Sports management“ vadovas jau metus bergždžiai mėgina išsireikalauti priteistą piniginę kompensaciją iš buvusio savo kliento C. Fisherio.
Agento pastangomis FIBA arbitražo teismo sprendimą ignoruojančiam 28-erių gynėjui praėjusį kovą buvo skirta sankcija – tarptautinio perėjimo draudimas.
Bet amerikiečiui tai nesukliudė jau du kartus lyg niekur nieko pakeisti komandą, o kartu – ir šalį.
Praėjusią vasarą jis iš daugkartinių Venesuelos čempionų Puerto La Kruso „Marinos“ klubo persikėlė į kitą Pietų Amerikos valstybę – Dominikos Respubliką. Tiesa, San Fransisko „Indios“ ekipoje C. Fisheris, švelniai tariant, neužsibuvo: liepą sužaidė vos vienerias rungtynes.
Nė šuo nesulojo ir tada, kai buvusi Vilanovos universiteto žvaigždė atvyko į Lietuvą ir tapo Tomo Pačėso auklėtiniu.
Kaip žaidėjui, kuris jaunystėje pagarsėjo per vienerias gatvės krepšinio rungtynes pelnęs 105 taškus, pavyksta žengti kiaurai pro FIBA suręstas užkardas?
H. Papadopoulas įsitikinęs, kad „Lietuvos rytą“ C. Fisheris papildė neturėdamas buvusios komandos paleidžiamojo rašto.
Nors teoriškai toks scenarijus negali būti įmanomas, agentas spėliojo, kad Europos taurę vietoje FIBA bruktos Čempionų lygos pasirinkusio Vilniaus klubo jau nebekontroliuoja Lietuvos krepšinio federacija (LKF).
„Galbūt jis žaidžia ten dėl to, kad po FIBA ir Eurolygos ginčų „Lietuvos rytas“ nutraukė ryšius su federacija?“ – bandydamas susivokti keistoje situacijoje, galvą suko H. Papadopoulas.
Bet realybė kitokia: nepaisant visų praėjusio pavasario įspėjimų ir bauginimų, „Lietuvos rytas“ tebepriklauso oficialiai šalies krepšinio sistemai, kurią reguliuoja LKF. Ir paleidžiamasis raštas C. Fisheriui buvo išduotas, nors FIBA tai draudė.
Klausimas, kodėl?
Paskyrė ir pamiršo?
Paleidžiamaisiais raštais rūpinasi nacionalinės federacijos. C. Fisherio perėjimas taip pat vyko įprasta tvarka: „Lietuvos rytas“ kreipėsi į LKF, pastaroji pirmiausia pateikė prašymą kolegoms iš Venesuelos, mat nežinojo, kad amerikietis spėjo epizodiškai šmėkštelėti ir Dominikos Respublikos lygoje.
Po kelių dienų iš šios Karibų jūros salos atkeliavo paleidžiamasis raštas, patvirtinantis, kad C. Fisheris nebėra „Indios“ klubo žaidėjas.
Nei LKF, nei „Lietuvos ryto“ naujoką įregistravusi Lietuvos krepšinio lyga (LKL) neatkreipė dėmesio į FIBA paskirtas sankcijas, neleidžiančias gynėjui žaisti kitoje šalyje, kol nebus įvykdyti įsipareigojimai buvusiam agentui. Federacijos ir lygos atstovams beliko skėsčioti rankomis: iki šiol panašių precedentų pasitaikę nebuvo.
Įdomiausia, kad apsižioplino ir pati FIBA, kurią privaloma informuoti apie visus tarptautinius žaidėjų perėjimus. Tai buvo padaryta ir C. Fisherio atveju, bet FIBA nesureagavo niekaip.
Toks neapsižiūrėjimas dar keistesnis dėl to, jog šiuo metu visame pasaulyje tėra trys krepšininkai, kuriems taikomas tarptautinio perėjimo draudimas. Viešai skelbiamame juodajame sąraše greta „Lietuvos ryto“ legionieriaus atsidūrė jo tautiečiai Lee Bensonas ir A. J. Abramsas.
Nejau FIBA supainiojo net trys žaidėjo turimi vardai? Mat sankcijos oficialiai paskirtos Anthony Corey Fisheriui, tuo metu gynėjo pasas liudija, kad jo savininkas yra Anthony Guy Fisheris.
Anthony – vardas, sugalvotas tėvų. Guy būsimas krepšininkas pakrikštytas savo dėdės, liūdnai pagarsėjusio stambaus Niujorko narkotikų prekeivio Guy Fisherio garbei. O sporto mėgėjams daugiausiai sakantis vardas Corey, kurį amerikietis „paveldėjo“ iš savo tėvo, pase neįrašytas.
Be to, pastarųjų Bronkse gimęs ir augęs žaidėjas taip pat turi ne vieną, o du: 2012 metais jam suteikta Gruzijos pilietybė.
Kaip ten bebūtų, apie išskirtinį C. Fisherio statusą pasirašant sutartį tvirtino nieko nežinojęs ir „Lietuvos ryto“ direktorius Martynas Purlys.
„Iš savo pusės, viską padarėme taip, kaip priklauso. Niekas mūsų neinformavo, kad jam taikomos tokios sankcijos. Tik buvęs žaidėjo agentas vėliau pasakė, kad yra tokia situacija“, – Krepšinis.lt sakė vienas klubo vadovų.
Nenori kištis į svetimus reikalus
H. Papadopoulas teigė kreipęsis į „Lietuvos rytą“ dėl to, jog bandymai susisiekti su pačiu C. Fisheriu ir susitarti dėl skolos apmokėjimo buvo nevaisingi.
„Kalbamės su klubu, kad šis klausimas pagaliau būtų išspręstas. „Lietuvos ryto“ šitas reikalas tiesiogiai neliečia, bet jei jau jie užregistravo žaidėją, kuriam skirtos sankcijos, turėtų tarpininkauti ieškant išeičių. Tikiuosi, per kelias dienas viską sutvarkysime, antraip perduosiu vadeles savo advokatui“, – dėstė kiprietis.
Savo ruožtu, M. Purlys nežino, kokį vaidmenį galėtų atlikti „Lietuvos rytas“ sprendžiant žaidėjo ir agento tarpusavio nesutarimus.
„Kaip mes galime įsiterpti tarp jų ir kažką spręsti. Tai – jų reikalas“, – pečiais traukė klubo direktorius.
C. Fisherio ir H. Papadopoulo keliai išsiskyrė 2014 metais krepšininkui išvykus žaisti į Kiniją.
Sutartį su „Fujian Sturgeons“ klubu Krasnojarsko „Jenisej“ (Rusija) ekipoje prieš tai žaidęs amerikietis sudarė be agento žinios.
Prieš metus FIBA arbitražo teismas įpareigojo C. Fisherį sumokėti buvusiam atstovui 21,25 tūkst. JAV dolerių (19 tūkst. eurų), neskaitant palūkanų ir teismo išlaidų.
Bet sprendimo gynėjas, kuriam pasirašant sutartį su „Lietuvos rytu“ jau atstovavo kitas agentas Andy Bountogianis, iki šiol neįvykdė.
Kaip ištaisyti akivaizdžią klaidą?
Ar paini istorija, į kurios sūkurį pats to nežinodamas pateko „Lietuvos rytas“, gali kaip nors atsirūgti klubui?
„Čia jau reikėtų klausti ne mūsų, o tų, kurie taiko sankcijas“, – nesiryžo spėlioti M. Purlys.
Ilgai išsireikalauti pinigų iš buvusio kliento negalintis H. Papadopoulas prisipažino taip pat neįsivaizduojantys, kokių žygių dar galėtų imtis ir kokį poveikį jie turėtų kitoms ginčo pusėms.
Krepšinis.lt trečiadienį paprašė FIBA paaiškinti, ko vertos realybėje neveikiančios sankcijos ir kam tenka atsakomybė dėl jų vykdymo priežiūros. Šveicarijoje įsikūrusios organizacijos atstovai pažadėjo pasidomėti kuriozišku atveju, bet atsakymų gali tekti laukti iki kitos savaitės.
Panašu, kad laiku nesusizgribusi FIBA pati save įvarė į kampą. Situacija pernelyg primena neteisėtų statybų Neringoje istoriją: iš pradžių atsakingos institucijos išduoda teisės aktus pažeidžiančius statybos leidimus, vėliau valstybė reikalauja nugriauti iškilusius pastatus, rizikuodama verslininkų patirtus nuostolius užsikrauti ant savo pečių.
O pačiam C. Fisheriui slysti pro FIBA barjerus kol kas sekasi kur kas geriau nei skrosti „Lietuvos ryto“ varžovų gynybą.
LKL pirmenybėse naujokas aikštėje vidutiniškai praleidžia po 23 min., per kurias renka 7,3 taško ir 3,8 rezultatyvaus perdavimo. Dvitaškius amerikietis meta vos 32 proc., o tritaškius – 24 proc. taiklumu.
Europos taurės turnyre jo statistikos vidurkiai solidesni: 15,3 taško ir 3 rezultatyvūs perdavimai.