Tuomet buvo kalbama, kad ne Algirdas, o Mindaugas Brazys taps vyriausiuoju treneriu. Dar vienas svarbus Mindaugo atvykimo į Panevėžį akcentas - naudinga patirtis, įgyta dirbant praėjusį sezoną su treneriu Joanu Plaza „Žalgiryje“.

„Kalbant apie darbą su J.Plaza, tai labai suartėjome pernai, net pradėjau mąstyti taip, kaip mąsto jis. Atvykęs į Panevėžį tikrai norėjau daug įdiegti to, ką atsinešiau iš Kauno. Bet pamačiau, kad ne visoms komandoms tai tinka. Galbūt meistriškumas ne tas. Todėl pradėjau įgyvendinti ir savo idėjas, tai, ką esu perėmęs iš kitų trenerių. Žodžiu, pradėjau laviruoti. Dabar nėra taip, kaip daro J.Plaza. Bet jo filosofijos pagrindas išlieka. Turiu omenyje jo propaguotą gynybą. Puolimas - daugiau mano improvizacija“, - pasakojo M.Brazys.

Užsiminus apie buvusias kalbas esą Mindaugas bus vyriausiasis panevėžiečių treneris, pašnekovas pabrėžė, kad dabar jis trenerio asistentas. O ateityje visko gali būti.

Kalbėdamas apie darbinius santykius su tėvu, Mindaugas teigė, jog kartais tenka griežčiau padiskutuot, bandant apginti savo nuomonę. Gal kartais ir tonas pakyla, bet jokio tarpusavio pykčio nėra.

„Nuo to laiko, kai mes atvykome, komandoje pasikeitė labai daug kas. Buvo viena komanda, dabar ji visai kita. Manau, kad žaidimas pagerėjo. Aš turiu savo nuomonę, savo filosofiją, kažkiek perėmiau iš kitų trenerių, kažkiek savo pridėjau. Ir bandau ją taikyti. Kai kas pasiteisina, kai kas ne. Prisipažinsiu, nemačiau, kaip panevėžiečiai žaidė iki man atvykstant. Nelabai į tai gilinausi. Žinau, ko aš noriu, žinau, ką darysiu. Ir man nesvarbu, ką darė kiti“.

M. Brazys teigė, jog atėjęs į komandą, praktiškai viską sugriovė ir pradėjo statyti iš naujo, nesigilindamas, kas buvo prieš tai. Kaip visada, naujovės ne iš karto prigijo, bet palaipsniui žaidėjai įsisavino tas sistemas ir pradėjo kopti į viršų.

„Panevėžiečiai iš esmės visi jauni žaidėjai. Ir jų mąstymas dar truputėlį vaikiškas. Kitaip yra su aukšto meistriškumo krepšininkais. Tu jiems pabraižai ir jie jau priima tuos sprendimus, kuriuos aikštelėje reikia priimti. Treneris jau lieka lyg žiūrovas. O čia, „Lietkabelyje“, dar turi prognozuoti, užbėgti įvykiams už akių. Bet po metų kitų jie patys priiminės sprendimus ir bus geri žaidėjai“.

Mindaugas Brazys nesutinka su skeptikais, panevėžiečiams skiriantiems autsaiderių vaidmenį.

„Mus nuo atkrintamųjų varžybų skiria tik dvi pergalės. Mes turim visus šansus, viskas mūsų rankose. Dar liko daug rungtynių. Ir mes darysim viską, kad patektume į atkrintamąsias varžybas. Kiekvienose rungtynėse siekiame pergalės. Ir rungtynėse su „Lietuvos rytu“ juk bandėme „kabintis“, jiems įkąsti. Nėra taip, kad išeitume į aikštelę, iškėlę baltas vėliavas“, - sakė Panevėžio „Lietkabelio“ vyriausiojo trenerio asistentas Mindaugas Brazys.

Permainingame „Nevėžio“ sezone – vilties ženklai?

Kupiname dramos ir intrigos LKL krepšinio čempionate labiausiai savo gerbėjų jausmais „žaidė“ Kėdainių „Nevėžis“. Nuo absoliutaus čempionato lyderio iki prarastų žaidėjų bei užleistų pozicijų atkrintamosiose varžybose, - kas toliau laukia šio 21-ąjį pavasarį skaičiuojančio klubo? „Nevėžio“ direktorius Karolis Kalvaitis viliasi, kad blogiausia jau praeityje.

Karoli, čempionatą pradėjote turėdami galingiausią, bet panašu kad ir brangiausią komandą per visą „Nevėžio“ klubo istoriją. Ar nepervertinote savo finansinių galimybių? – lkl.lt paklausė Kėdainių komandos vadovo.

Pagal mūsų skaičiavimus ir turėtas garantijas prieš sezoną galėjome surinkti ir dvigubai galingesnę sudėtį, tačiau pasirinkome vidutinį variantą, tokį, kuris leistų džiaugtis pergalėmis ir užpildytų naująją Kėdainių areną. Vasara buvo labai darbinga: sekėsi ieškoti rėmėjų, visiškai atsiskaitėme su buvusiais komandos krepšininkais ir treneriais, padengėme nemažai kitų įsiskolinimų. Galiausiai buvo gautos šimtaprocentinės garantijos iš AB „Lifosą“ valdančios Maskvoje esančios „EuroChem“ kompanijos dėl rekordinės „Nevėžio“ klubui paramos. Visgi dėl labai nepalankių objektyvių priežasčių paramos gavimo data nusikėlė iš rudens į pavasarį, dėl to šiuo metu esame priversti mažintis kaštus ir kantriai laukti žadėtų pinigų.

Ar nebijote, kad pažadai tik ir liks pažadais, o klubui liks didžiulės skolos?

Pirmiausia, „EuroChem“ nėra eilinė įmonė. Tai didžiausia Rusijos mineralinių trąšų gamintoja, vien Kėdainiuose sukūrusi 963 darbo vietas. Kėdainių rajonas nežino atvejo, kai „EuroChem“ akcininkai nebūtų ištęsėję savo žodžio. Geriausias pavyzdys – Kėdainių arena. Pasakė, kad bus, ir per 14 mėnesių mes turime puikią areną, be kurios kėdainiečiai jau dabar neįsivaizduoja savo sportinio ir kultūrinio gyvenimo. Antra, pažadėta buvo ne tik mums, bet ir rajono merui Rimantui Diliūnui, kitiems „dideliems“ žmonėms. Kovo pradžioje laukiame skambučio iš Maskvos, po kurio turėsime daugiau aiškumo, pavyzdžiui, konkrečią paramos gavimo datą.

Iki sezono pabaigos lieka apie 3 mėnesius. Kaip seksis Kėdainių „Nevėžiui“?

Turime atiduoti visas jėgas tam, kad sugrįžtumėme į atkrintamųjų varžybų aštuonetą. Laukia įdomus pavasaris ir mes padarysime viską, kad suteiktume savo fanams teigiamų emocijų. Žinoma, mintyse jau ir kitas sezonas, kuriame su užtikrintu biudžetu galėtume būti tokie patys ambicingi kaip ir šių metų pradžioje.