Vegetacinė būklė
Didžiausia šalyje Sostinės krepšinio mokykla (SKM) nuo kovo vidurio smarkiai nukraujavo.
Paskelbus karantiną, veiklą Vilniuje įsikūrusi akademija perkėlė į virtualią erdvę ir treniruotes rengė nuotoliniu būdu – per vaizdo konferencijas.
Tačiau daugiau nei pusės auklėtinių tokia alternatyva nepatraukė, nors mokestis už nuotolines pratybas atpigo kelis kartus.
Anot vieno SKM įkūrėjų Andriaus Čerškaus, nuo karantino pradžios mokykla neteko maždaug 60 proc. įprastų pajamų.
„Kai įmonė negauna pajamų, sunku vykdyti įsipareigojimus. Dalis mūsų trenerių yra prastovose, kiti gauna apie 30 proc. mažesnius atlyginimus.
Yra geranoriškų tėvų, kurie sumoka pilną mokestį už treniruotes, nors dabar jis ir sumažintas. Visos tos permokos atiteks treneriams. Ir patys turime šiek tiek rezervo. Tačiau nežinome, ar galėsime vykdyti veiklą vasarą. Jeigu ne, bus labai sunku išlaikyti trenerius ir personalą“, – Delfi sakė A. Čerškus.
Jis taip pat yra pernai įsteigtos Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos valdybos narys. A. Čerškaus teigimu, panaši yra daugumos šalies sporto talentų kalvių padėtis – jei ne blogesnė.
„Daugelis akademijų – tiek krepšinio, tiek futbolo, tiek kitų sporto šakų – apskritai sustabdė ugdymą, vaikai liko be jokios veiklos“, – pabrėžė SKM atstovas.
Kompensacijų nesulaukia
Viena tokių – du dešimtmečius Kaune veikianti „Tornado“ krepšinio mokykla.
Įvedus karantiną kauniečiai dvi savaites bandė rengti treniruotes nuotoliniu būdu, bet paskui suprato, jog šaukštu jūros neišsemsi.
„Nusprendėme, kad vis dėlto tai sudėtinga, mažai efektyvu, ne visiškai priimtina vaikams ir tėvams. Nuo balandžio pradžios visi – tiek mokyklos administracija, tiek treneriai – išėjome į prastovas. Iš santaupų sumokėjome visas algas už kovą, o už balandį, kiek galime, mokame Vyriausybės nustatytą minimumą (437 eurai „į rankas“ – Delfi)“, – pasakojo „Tornado“ direktorius Dainius Čiuprinskas.
Mokykla kreipėsi į Užimtumo tarnybą, prašydama subsidijų darbo vietų išsaugojimui, tačiau pinigai kasoje vis dar nesušlamėjo.
„Paskambino šiandien, pasakė, kad dabar tik baigia mokėti už kovą, o po to jau pradės skaičiuoti, žiūrėti toliau. Vadinasi, jau gegužės vidurys, bet jie dar tik moka už kovą.
Mūsų mokyklos finansinė padėtis bloga, negauname visiškai jokių pajamų. Gerai, kad sezono pabaiga: dar prieš karantiną surinkta didžioji dalis rėmėjų paramos, kitų pajamų. Kol kas dar galime išmokėti algas, bet jei taip tęsis visą vasarą, ateitis nėra labai šviesi“, – nuogąstavo „Tornado“ direktorius.
Draudžia pro šalį?
Svarbiausia savaitės diena sporto mokyklų vadovams dabar – trečiadienis, kai posėdžiauja Vyriausybė.
Nors karantino draudimai palaipsniui švelninami, laukiamų žinių vasarą stovyklų sezoną pradedančios krepšinio akademijos kol kas neišgirdo.
Nuo kitos savaitės leista rengti treniruotes ne daugiau nei dešimties asmenų grupėms, tačiau kiekvienam užtikrinant bent 10 kvadratinių metrų plotą ir ne mažesnius nei 10 metrų atstumus tarp žmonių.
Tai reiškia, jog treneriai galės išsivesti auklėtinius į lauką paplušėti bendro fizinio pasirengimo pratybose, tačiau žaisti krepšinio ir toliau nebus įmanoma.
A. Čerškus stebisi, jog kita ranka Vyriausybė perkirpo „Stop“ juostas aplink vaikų žaidimų aikšteles ir atrakino darželių duris.
„Labai keista, nes ten galimas kontaktas ir dažnesnis, ir didesnis. Arba kur čia logika: renginį iki 30 žmonių organizuoti galima, o treniruotės – ne.
Vaikai psichologiškai pavargę ir fiziškai „nusėdę“ dėl ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ir mažo judėjimo. Logiška būtų jau dabar leisti jiems laisvai sportuoti bent jau lauke, nuo vasaros pradžios – ir salėse.
O vaikų užimtumas šią vasarą bus labai aktualus, nes jų tėveliai turbūt keliaus mažiau ir daugiau dirbs, bandydami atsigriebti už karantiną“, – pabrėžė SKM atstovas.
Pečiais trauko ir jo kolega iš Kauno.
„Kiek matau informacijos, vaikai koronavirusu tikrai dažnai neserga ir jiems jis nėra tiek pavojingas. Nesąmonė man atrodo tai, kad vėl leidžiamos mišios, į kurias susirenka būtent tie žmonės, kurie priklauso didžiausios rizikos grupei.
Arba nueikite į kokį didesnį turgų, kur senyvų žmonių koncentracija tikrai didelė. O mes labiausiai užspaudę laikome būtent vaikus – kalbu ne tik apie sportą, ir dėl bendrojo lavinimo mokyklų uždarymo man kyla abejonių. Sakyčiau, tai yra pertekliniai suvaržymai, kai tuo metu tikslinei žmonių grupei jų kaip tik trūksta“, – samprotavo D. Čiuprinskas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, jog mėgėjų sportas teberibojamas „vadovaujantis principu, kad vienam žmogui užsikrėtus virusas galėtų būti perduotas kuo mažesniam skaičiui kitų“.
„Sportinė veikla itin aktyvuoja aerozolių išskyrimą kvėpuojant, o tai reiškia, kad koronavirusas potencialiai gali būti lengvai perduodamas aplinkiniams“, – rašoma ministerijos atsakyme Delfi.
Į klausimą, kada be apribojimų bus leidžiama sportuoti tiek lauke, tiek uždarose patalpose, ŠMSM atsakė, jog tai „priklausys nuo bendros situacijos“.
„Kaip ir kitose srityse, taip ir sporte karantinas laisvinamas etapais – be kitų dalykų, atsižvelgiant ir į tai, kiek žmonių gali būti paliesti koronaviruso išplitimo atveju“, – konkrečių terminų nepateikia ŠMSM.
Apie tolesnius veiksmus valdant koronaviruso pandemija bus pranešta po Vyriausybės posėdžio trečiadienio popietę.
