G. Petronytės benefisas leido Neapolio „Mapei Dike“ komandai į savo kraitį įsidėti antrąją pergalė iš tiek pat galimų – Vigarano „Vasslli“ krepšininkės buvo įveiktos 79:67.
Per 35 žaidimo minutes mūsiškė pataikė 9 dvitaškius iš 13 ir realizavo 15 baudų metimų iš 21. Be to, ji perėmė 2 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, blokavo varžovės metimą, dusyk suklydo, tris kartus prasižengė ir išprovokavo net 14 varžovių pražangų.
„Tai ne finalas, o eilinės reguliaraus sezono rungtynės, todėl šių skaičių nesureikšminu, – sakė žaidėja. – Sportinė forma nebloga, bet stengiuosi judėti į priekį ir ją dar labiau pagerinti.“
Italijoje 2012-2013 metų sezone jau rungtyniavusi G. Petronytė pastaruosius dvejus metus savo jėgas išbandė Turkijoje ir Lenkijoje, bet sulaukusi pasiūlymo – vėl sugrįžo į Pietų Europos valstybę.
„Italija – mano antra svajonių šalis po Lietuvos, todėl labai apsidžiaugiau gavusi galimybę čia žaisti. Čia man patinka viskas: tiek žmonės, tiek maistas, tiek oras“, – teigiamai apie naują gyvenvietę atsiliepė lietuvė.
Neapolis vadinamas Italijos mafijos lopšiu, bet nemalonumų 196 cm ūgio vidurio puolėjai kol kas pavyko išvengti.
„Reikia būti budriam – net klubo automobiliai su specialiais slapukais. Ne taip jau lengva užkurti – pati užtrunku apie 10 minučių“, – juokėsi G. Petronytė.
„Čia viskas apsaugota, nes vyksta labai daug vagysčių. Reikia žinoti, į kokius rajonus neiti, o daiktus laikyti prie savęs. Mes net rūbinėje nieko nepaliekame – persirengiame ir nešamės į salę“, – apie kiek neįprastą patirtį pasakojo krepšininkė.
Tiesa, viskas, kas liečia krepšinį – aukšto lygio. Mūsiškės teigimu, net neverta lyginti Italijos ir Lietuvos krepšinio lygų pajėgumų – viskas ir taip aišku.
Ir žaidėja neklysta – šiemet LMKL čempionate rungtyniauja rekordiškai mažas komandų skaičius – vos septynios, o štai Europos turnyruose mūsų šaliai neatstovaus nė viena komanda.
„Net baisu apie tai pagalvoti, – paklausta, ar Lietuvos moterų krepšinis pasiekė dugną, atsakė G. Petronytė. – Situacija labai liūdna – tikrai gaila. Pavydu stebėti geriausias kitų šalių komandas, kuriose žaidžia pusė ar net daugiau rinktinių žaidėjų – jos daugelį metu kartu rungtyniauja tiek klube, tiek rinktinėje. Mes apie tai galime tik pasvajoti.“
„Lietuvoje nebeįmanoma tobulėti: lygoje labai mažai komandų, o keliose iš jų žaidžia vien jaunimas. Rinktinės žaidėjoms, norinčioms tobulėti, nebelieka nieko kito, kaip tik laimės ieškoti stipresnėse lygose“, – apmaudo neslėpė krepšininkė.
O štai su „Mapei Dike“ ekipa G. Petronytė praėjusią savaitę turėjo galimybę išbandyti jėgas prieš pasaulio ir olimpinę čempionę JAV moterų rinktinę.
„Jos pačios geriausios pasaulyje, todėl žaisti buvo smagu. Pamatėme, kokio aukšto lygio gali būti krepšinis. Tokios rungtynės suteikia dar daugiau motyvacijos siekti aukštesnių tikslų“, – patirtimi dalijosi 15 taškų į amerikiečių krepšį įmetusi aukštaūgė.
Vasaros pradžioje G. Petronytė su nacionaline komanda buvo per žingsnį nuo kelialapio į olimpinį atrankos turnyrą. Tai reiškia, kad ši vasara Lietuvos rinktinės lyderei bus laisva. Ar norėtų ji išbandyti jėgas WNBA (pirmenybės vyksta būtent vasarą)?
„Apie tokią galimybę niekada negalvojau – ši lyga nėra mano svajonė. Aš visada vasaromis noriu žaisti tik už rinktinę, todėl jokių minčių išvažiuoti į Ameriką nesu turėjusi. Dabar bus pirma laisva vasara, bet manęs amerikietiškas krepšinis nežavi. Nemanau, kad norėčiau ten atsidurti“, – patriotiškai pokalbį užbaigė G. Petronytė.
