Išalkę trofėjų
2006 metais susikūręs „Doneck“ klubas gal ir nepasižymi giliomis tradicijomis, bet rėmėjų plačiai atverta piniginė S. Obradovičiaus komandai leidžia sparčiai brautis tarp žemyno galingųjų. Praėjusiame sezone žemyno lygose nedalyvavusi ekipa šiemet jau taikosi į Europos taurės finalo ketvertą.
Kiekvienos grivinos neskaičiuojančių Ukrainos vicečempionų kelionė į Lietuvą neturėjo išvarginti, kadangi „Doneck“ krepšininkai pirmadienį į Vilnių atskrido užsakomuoju reisu tiesiai iš Donecko.
Su savimi ukrainiečiai atsivežė visus pagrindinius komandos ginklus, tarp kurių – Europoje gerai žinomi gynėjai Ramelas Curry iš JAV bei serbas Vule Avdalovičius, 15 taškų į Lietuvos rinktinės krepšį praėjusiame Europos čempionate įmetęs makedonas Vojdanas Stojanovskis, priekinėje linijoje pirmaisiais smuikais griežiantys serbas Ivanas Radenovičius ir ukrainietis Viačeslavas Kravcovas.
Antradienį šios pajėgos su S. Obradovičiumi priešakyje „Siemens arenoje“ mėgins žengti pirmą žingsnį link išsvajoto Europos taurės finalo ketverto turnyro.
„Be abejo, mums artėjanti dvikova bus labai reikšminga – ne tik „Doneck“ klubui, bet ir visam Ukrainos krepšiniui“, – Lietuvos žiniasklaidai teigė treneris iš Serbijos.
Nors būtent jis Donecko komandoje yra ryškiausia asmenybė, S. Obradovičius vis dar yra ne mažiau išalkęs pergalių nei pats klubas.
Nuo 2010 metų „Doneck“ krepšininkus treniruojantis 43-ejų serbas savo sąskaitoje turi kur kas daugiau titulų nei tiesioginiu S. Obradovičiaus oponentu artimiausioms dvejoms rungtynėms tapsiantis jo tautietis Aleksandras Džikičius.
Buvęs įžaidėjas su Jugoslavijos rinktine net triskart laimėjo Europos pirmenybes, o 1998 metais lipo ir ant aukščiausio planetos čempionato prizininkų pakylos laiptelio. Vis dėlto S. Obradovičius į ankstesnę šlovę numoja ranka, nes dabar prieš save regi naujus iššūkius.
„Viskas, ką pasiekiau būdamas žaidėju – jau praeitis. Dabar turiu kitą profesiją – esu jaunas treneris, kuriam dar reikia įrodyti savo vertę. Kita vertus, patirtis, kurią sukaupiau aikštėje, kartais man praverčia ir treniruojant komandą“, – sakė specialistas.
Propaguoja kitokį stilių
Antradienį bus galima įsitikinti, ar „Doneck“ krepšininkams pravers serbo patarimas stačia galva nepulti į grumtynes Vilniuje ir nepamiršti apie Donecke laukiančią atsakomąją dvikovą.
„Jei Vilniuje pralaimėsime ne daugiau nei 10 taškų, namuose dar galėsime atsigriebti, bet jei patirsime nesėkmę didesniu skirtumu, šansai pataisyti padėtį bus labai komplikuoti“, – pabrėžė serbas, iš auklėtinių pirmiausia reikalausiantis patikimos kovos dėl atšokusių kamuolių po savuoju krepšiu.
– Beveik visose statistikos kategorijose „Lietuvos ryto“ ir „Doneck“ komandų rodikliai panašūs kaip du vandens lašai. Ar daug panašumų įžvelgiate ir abiejų ekipų žaidime? – DELFI paklausė S. Obradovičiaus.
– Nesakyčiau. „Lietuvos ryto“ žaidėjai yra aukštos klasės, tačiau šiai komandai būdinga griežta sistema ir aiški vizija, ką daryti vienokioje ar kitokioje situacijoje. Mūsų stilius – kiek kitoks, labiau priklausomas nuo patyrusių ekipos lyderių sugebėjimų.
– Dėl Predrago Samardžiskio traumos „Lietuvos rytas“ versis su vieninteliu vidurio puolėju – Jonu Valančiūnu. Ar tai gali tapti jūsų komandos koziriu?
– Traumos ir mus ilgai kankino, laimei, pagaliau visi žaidėjai yra sveiki. Kalbant apie varžovus, niekada nežinai, kaip vieno krepšininko trūkumas paveiks visos komandos žaidimą. Mano nuomone, P. Samardžiskio stygius nebus esminis niuansas šiame mače, juo labiau, kad Jonas yra išskirtinis talentas. Tikiu, jog jo laukia šviesi ateitis NBA.
– Jūsų paties laukia netiesioginė dvikova su miestiečiu – taip pat Belgrade užaugusiu A. Džikičiumi. Kokia jūsų nuomonė apie šį specialistą?
– Gerai pažįstu Aleksandrą, o savo štabe turiu trenerių, kurie su juo artimai draugauja. Labai gerbiu A. Džikičių už puikų savo amato išmanymą, tačiau per artimiausius du mačus darysiu viską, kad laimėtų mano vaikinai.
