Rusijai pradėjus kruviną karą Ukrainoje iš Eurolygos kovų buvo pašalintos trys jų komandos – CSKA, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Kazanės UNIKS. Šioms beliko varžytis tik vietinėje lygoje, kurioje Maskvos klubas antrus metus iš eilės nesugebėjo tapti čempionu, o šįmet suklupo pusfinalyje.
Nors CSKA išlieka vienu iš Eurolygos dalininkų, sugrįžimas į turnyrą artimiausioje ateityje nėra įmanomas, patvirtino A. Vatutinas.
„Esant dabartinei geopolitinei situacijai, Rusijos klubų sugrįžimas į Eurolygą nėra įmanomas. Jokių šansų. Net ir žaidžiant neutraliose aikštėse. Tie, kas tikisi greito sugrįžimo, tiesiog nesupranta situacijos. Net nekalbant apie politiką, turime sunkumų su skrydžiais, mokėjimu už viešbučius, vizų gavimu, saugumo garantijomis ir taip toliau. Reikia suprasti dar vieną dalyką – Rusijos klubų vietos turnyre jau yra užimtos. Šiuo metu laikinai, bet tas pats „Monaco“ siekia ilgalaikės licencijos, „Partizan“ surenka 15 tūkst. sirgalių ir taip pat nori ilgalaikės sutarties su Eurolyga. Turnyro vadovai aktyviai siekia plėtros į Londono, Paryžiaus, Dubajaus rinkas. Kai ir vėl turėsime galimybę žaisti, tiesiog nebus laisvų vietų. Turėsime kovoti dėl jų, įrodyti 140 mln. žmonių rinkos privalumus, nes Eurolyga yra komercinis turnyras, paremtas uždirbamu pelnu.
Vis tik mūsų klubas yra įdomus, tai ne tik keturios raidės, bet ir didi istorija, didelis biudžetas ir galinga komanda. Tai yra įdomu Europos sirgaliams. Dabar viską turėsime įrodyti iš naujo. Dabar svarbu neiškristi iš minios, nuolat priminti apie save, toliau dirbti su Eurolyga, savo šalyje reklamuoti ne tik VTB lygą, bet ir Europos krepšinio turnyrus“, – teigė CSKA vadovas.
Nepaisant visų negandų, A. Vatutinas nepraleido progos pasigirti.
„Mes vis dar esame Eurolygos dalininkai, vis dar dalyvaujame valdyme, dažniausiai nuotoliniu būdu. Visi kontaktai yra išsaugoti, daug bendraujame. Žinoma, situacija yra keista – komanda negali žaisti, bet sprendimai priimami su mūsų dalyvavimu. Tokia dabar situacija. Bet mūsų vis dar klauso“, – didžiavosi jis.
Nors ir kalbėjo apie šlovingą klubo praeitį ir milžiniškus finansinius resursus, A. Vatutinas pripažino, kad dabar armiečiai išgyvena sunkų laikotarpį. Nors ir neįvardijo karo Ukrainoje, bet akivaizdžiai paminėjo, kad tai – viena iš priežasčių.
„Nuo pandemijos pradžios dauguma sporto klubų atsidūrė sunkioje ekonominėje situacijoje, mes – taip pat. Praradome rėmėjų, buvo apkarpytas finansavimas. Kartu ieškojome naujų pinigų šaltinių, kad galėtume išlaikyti biudžetą tame pačiame lygyje. 2021 m. pabaigoje buvome pasiekę susitarimus, bet po įvykių 2022 m. vasarį, turėjome atšaukti juos. Tuo metu jau buvome sudarę didžiąją dalį sutarčių su žaidėjais ir treneriais, jie buvo ilgalaikiai ir garantuoti. Vedini geros valios juos išpildėme.
Dabar per artimiausius dvejus metus privalome sutvarkyti finansinę klubo situaciją, todėl sutarčių su žvaigždėmis tikėtis nereikėtų. Dėl tos pačios priežasties negalėjome pasiūlyti Aleksejui Švedui pinigų, kurių jis nusipelno. Dabar išgyvename ne pačius geriausius laikus, bet tikime, kad juodas ruožas nesitęs amžinai. Turime tai priimti kaip iššūkį ir dirbti dar sunkiau. Pinigai daug ką lemia, bet ne viską – juos galima pakeisti aistra, atsidavimu, nuoseklumu. Turime žengti kelis žingsnius atgal, kad ateityje turėtume laisvės ėjimams. Tai vienintelis kelias, kuris padės sugrąžinti CSKA į viršūnę“, – dėstė A. Vatutinas.
Pasak CSKA vadovo, sudarytos sutartys su tokiais žaidėjais kaip Nikola Milutinovas ar A. Švedas privertė išleisti nemažą dalį ir kito sezono biudžeto, taip pat eiti ir derėtis su kitais žaidėjais, kad šie susimažintų sutartyse numatytus atlyginimus.
Pasak jo, komanda nori turėti 6 legionierius savo sudėtyje, tačiau tą įgyvendinti nėra lengva – niekas nenori žaisti Rusijoje, dėl to ir vėl teks permokėti.
„Tai nauja situacija mums – žaidėjai jau nesirikiuoja eilėje prie CSKA durų ir patys turime prašyti nuolaidų. Nelengva kristi nuo viršūnės, išgyvename kardinalius ir skaudžius pokyčius. Visi rusų klubai susiduria su panašiomis bėdomis“, – aiškino jis.
