Po dviejų kėlinių vilniečiai galėjo džiaugtis užtikrintu pranašumu 50:38 prieš „Neptūno“ krepšininkus, tad nuotaika marškinėlių pakėlimo ceremonijos metu buvo pakili. Legendinį krepšininką ilgosios pertraukos metu pasveikinti atėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, kuris krepšininkui priminė, jog jis dar labai jaunas ir prisiminimai apie jo žaidimą tarp sirgalių gyvuos dar ilgai.
„Arvydo pristatinėti tikrai nereikia. Jis yra legenda pasaulyje, Europoje, Lietuvoje, tačiau labiausiai čia – Vilniuje, – kalbėjo V. Benkunskas. – Visi šitie žmonės, kurie dar prisimena Arvydą bėgiojantį su „Ryto“ marškinėliais parodo, koks tu iš tiesų dar jaunas. Aišku, bėgti atgal į aikštelę ir toliau žaisti tikrai nesiūlau.
Labai džiaugiuosi, kad baigęs krepšininko karjerą nusprendei sugrįžti atgal į Vilnių ir kurti gyvenimą čia. Dėkodamas už didžiulį tavo paliktą pėdsaką šiame mieste noriu tau palinkėti sugrįžti į krepšinio pasaulį, labiau įsitraukti į „Ryto“ gyvenimą ir iš tikrųjų tapti tvirtu lyderiu vedant mūsų klubą į priekį“, – sveikinimą užbaigė Vilniaus meras.
Tuomet atėjo laikas tarti žodį ir ceremonijos pagrindiniam veikėjui, kurio 7-uoju numeriu pažymėti marškinėliai nuo šiol puoš „Jeep“ arenos palubes. Vos A. Macijauskas žengė link mikrofono, sirgaliai pratrūko skanduoti „Macai, Macai“. Buvo akivaizdu, jog krepšininkui ši akimirka ypatinga ir sukėlė daug emocijų.
„Gerbiami vilniečiai, miestelėnai ir jo svečiai – ačiū jums visiems. Jaudinuosi iš tikrųjų. Atrodo, kaip tie metai bėgo ir prabėgo, bet visi prisiminimai vis tiek liko. Džiaugiuosi, kad išlikau jūsų atmintyje. Jūs visi jau užaugote, jūsų vaikai pasižiūri vaizdo įrašus, jūs jiems parodote, kaip aš gyniau šio miesto garbę“, – su šypsena kalbėjo 43-ejų metų lietuvis.
„Man visada atrodė, kad žaidėjas, kuris žaidžia krepšinį ir yra savo srities specialistas, jis atstovauja miestą, bendruomenę. Iš tikrųjų jis turi įdėti labai daug širdies į treniruočių procesą. Norėčiau, kad krepšininkai ateities kartų ir užsieniečiai, kurie migruoja ir atvyksta žaisti, žinotų, kad atvyksti į miestą, jame gyveni ir tavo gyvenimo sąlygos yra geresnės nei sirgalių.
Todėl tu privalai atiduoti visą širdį aikštelėje. Turi suvokti, kad žmonės verkia, kai komanda pralaimi, beprotiškai džiaugiasi, kai kažką laimi. Turi atiduoti visą save, o aš visada stengiausi būtent tai daryti maksimaliai iki pat tol, kol traumos nebeleido atiduoti viso savęs.
Kovojau ir už Klaipėdą kai buvau paauglys, tada atvažiavau į Vilnių ir čia subrendau, tapau vyru, atidaviau visą save šiai komandai ir iškovojome labai gražių pergalių. Ačiū jums visiems, jūs nuostabūs“, – bučinį sirgaliams pasiuntė Macas.
Sirgaliai ovacijomis apdovanojo numylėtą krepšininką, o tada galiausiai atėjo akimirka, kai balti A. Macijausko marškinėliai iš lėto pakilo į „Jeep“ arenos palubes, o tribūnose skambančios dainos vis garsėjo. Legendinis krepšininkas nuostabiu momentu pasidalino su visa savo šeima.
Macas tuometiniame Vilniaus „Lietuvos ryte“ žaidė nuo 1999 iki 2003 metų, 2000-aisiais ir 2002-ais metais padėjo vilniečiams pirmus 2 LKL titulus istorijoje, 2 kartus tapo buvo naudingiausiu LKL finalo žaidėju (2002, 2003 m.), o 2003 metais buvo pripažintas LKL sezono MVP. Bene svarbiausias gynėjo svarbiausias pasiekimas – 2003 m. su Lietuvos rinktine iškovotas auksas Europos čempionate.
Paskutiniame, geriausiai sužaistame savo čempionate su juodai baltai raudonais marškinėliais Macas pelnydavo vidutiniškai po 18,7 taško, 2,9 atkovoto kamuolio ir 2,3 rezultatyvaus perdavimo. Per savo karjerą Vilniuje A. Macijauskas tritaškius metė kosminiu taiklumu – snaiperis pataikė net 51,3 procentų savo mestų tritaškių.
Legendinis krepšininkas Vilnių paliko 2003 m., kai sparnus pakėlė į Vitorijos „Tau Ceramica“ ekipą. Po poros metų Ispanijoje lietuvis išvyko į JAV, kur metus praleido Oklahomos „Hornets“ gretose.
Kol kas „Jeep“ arenos palubes puošia tik A. Macijausko marškinėliai, tačiau galima tikėtis, jog artimoje ateityje virš aikštelės matysime kitų „Ryto“ legendų vardus.
