„Doneck“ klubui nepavyko iššokti aukščiau bambos, o „Lietuvos rytas“ užtikrintai peržengė paskutinį barjerą, skyrusį vilniečius nuo neoficialaus šio sezono tikslo – Europos taurės finalo ketverto turnyro.
Nors išvykoje Lietuvos vicečempionai nusileido varžovams 78:80, pergalė prieš savaitę Vilniuje 76:65 atvėrė „Lietuvos rytui“ duris į Maskvos priemiestyje vyksiančias finalo ketverto varžybas.
„Tiesą sakant, abejoms rungtynėms su „Doneck“ ekipa buvome pasiruošę itin gerai. Svarbiausia, kad supratome, jog mačas Vilniuje tebuvo pusė darbo, kurį reikėjo užbaigti Donecke. Kaip ir sakiau, važiavome į Ukrainą galvodami apie dar vieną pergalę, o ne būdus, kaip išsaugoti 11 taškų pranašumą. Nedaug trūko, kad vėl laimėtume, tad esu laimingas. Visa komanda žaidė kaip vienas kumštis, todėl varžovams nepavyko mūsų nustebinti“, – kalbėjo treneris iš Serbijos.
Europos taurės pusfinalyje balandžio 14 d. A. Džikičiaus auklėtiniai susikaus su „Valencia“ (Ispanija) komanda. Finalo ketverto turnyre paaiškės ne tik naujasis Europos taurės, bet ir Eurolygos C licencijos savininkas.
– Jūsų nuomone, ar mačo Donecke pabaigoje buvo iškilusi reali grėsmė iškristi iš turnyro? – pasiteiravome A. Džikičiaus.
– Po rungtynių kalbėjausi su žaidėjais: jie sakė dvikovos metu nė sekundei nesudvejoję, kad pavyks išvengti nesklandumų. Nė kiek nepanikavome ir tiksliai žinojome, ko norime ir siekiame. Tai buvo labai svarbu.
– Likus 10 sek. iki rungtynių finalinės sirenos „Lietuvos rytas“ turėjo galimybę išplėšti simbolinę pergalę, bet atakos neberengė. Nenorėjote įžeisti oponentų?
– Nebuvo jokio reikalo pulti, be to, tokiu būdu atidavėme pagarbą varžovams, prieš kuriuos noriu nukelti kepurę. „Doneck“ klubas labai prisideda prie to, kad Ukraina būtų pastebima Europos krepšinio žemėlapyje.
– Ką rinktumėte geriausiu ketvirtfinalio žaidėju savo komandoje: galbūt Predrago Samardžiskio traumos atvertą skylę efektyviai kamšiusį Lawrence'ą Robertsą ar svarbiausiais epizodais rezultatyviai žaidusį juodadarbį Artūrą Jomantą?
– Reikia suprasti, kad kiekviena trauma sudrebina komandos rotaciją – mums tiesiog pasisekė, kad ekipoje turime Lawrence'ą, kuris sugeba žaibiškai prisitaikyti prie naujo vaidmens. Kaip ir minėjote, A. Jomantas taip pat žaidė pagirtinai. Tiesą sakant, vertinant abu mačus, negalėčiau paminėti nei vieno vaikino, kuris būtų sužaidęs prastai. Tuo aš galiu tik džiaugtis.
