„Visi su manimi susiję incidentai sukelia daug triukšmo dėl nieko, todėl galime daug ir nekalbėti. Aikštelėje esu vienoks, gyvenime kartais iš nieko irgi gaunasi kaip gaunais. Šiaip turiu daug draugų ir turbūt daug priešų“, – su šypsena veide teigė Babrauskas.
Steponas didžiausią karjeros dalį praleido „Lietuvos ryte“. Krepšininkas sostinės komandai atstovavo devynis sezonus – jos dalimi su nedidelėmis pertraukomis buvo nuo 2003-ųjų iki 2014-ųjų. Tada gimė ir klausimas „Kur Stepas“?
„Girdėjau visur, net ir Ventspilyje, kur žaidėme finalą. Ačiū jiems labai, bendrauju su sirgaliais. Dar ir dabar kai grįžtu į Vilnių klausia manęs, kodėl „Lietuvos rytas“ žaidžia blogai, tačiau jiems atsakau, kad jau kelis metus nežaidžiu Vilniuje ir atsakyti negaliu.
Aš visada būdavau principingas ir sakydavau, kad žaisiu komandoje, kuri „nukals“ „Žalgirį“. Taip gavosi, kad mano jaunystėje „Lietuvos rytas“ išgyveno pakilimą ir pasakiau, kad žaisiu čia“.
„Pieno žvaigždžių“ kapitonas anksčiau taip pat žaidęs Vilniaus „Sakaluose“, išbandęs savo jėgas užsienyje: Belgijoje, Latvijoje, Italijoje, Turkijoje.
Belgijoje, gindamas Lietuvos garbę, pirmąkart karjeroje susipyko su treneriu, kuris po to Stepą išvijo iš treniruotės. Latvijoje lietuvio atstovaujama Rygos ASK nutraukė devynerius metus trukusią „Ventspilio“ hegemoniją. Steponas Italijoje žaidė su vietinėmis žvaigždėmis, o šalis išsiskyrė sirgalių karštumu ir jų meile krepšiniui.
Turkijoje teko prisitaikyti prie musulmoniškos kultūros. Stepas sirų rajone pirmąkart gyvenime matė riaušes: dūžtančius stiklus, degančius autobusus, į orą pakeltus sraigtasparnius, gatvėje tvyrančias dujas.
Dabar krepšininkas – mažame ir ramiame Pasvalio mieste. Ten jis kultūrinio šoko nepatyrė, nes kilęs iš taipogi nedidelio Lentvario.
„Gatvėje nestabdo, bet parduotuvėje kartais paklausia kodėl prastai žaidžiame. Jeigu šeima čia, tai važiuojame apžiūrėti ką nors, pamatyti, nes vaikams tarp keturių sienų pradeda „rauti“ stogą. Jei turiu laisvą dieną tai važiuoju į Vilnių, neviršijant greičio kelionė užtrunka dvi su puse valandos“, – pasakojo „Pieno žvaigždžių“ kapitonas.
