Norėjo išbandyti legionieriaus duoną
Vasarą Vilniaus „Lietuvos rytą“ sukrėtė permainos – komandą paliko pusė pagrindiniais smuikais griežusių lietuvių: Mindaugas Lukauskis ir Kšyštofas Lavrinovičius perbėgo į Panevėžio „Lietkabelį“, Antanas Kavaliauskas – į Kauno „Žalgirį“, Adas Juškevičius vis dar ieškosi naujos darbovietės, o G. Orelikas nusprendė paragauti legionieriaus duonos.
„Pirmiausia, tai jie („Lietuvos rytas“ – Krepšinis.lt) nerodė didelės iniciatyvos mane pasilikti, o ir pats norėjau išbandyti legionieriaus karjerą – dabar tinkamiausias amžius pabandyti kažką naujo. Iš tikrųjų jau anksčiau norėjau, bet turėjau sutartį su Vilniaus komanda, todėl nepavyko“, – apie karjeros pokyčius pasakojo iš Šiaulių kilęs krepšininkas.
Nors užkulisiuose buvo kalbama, kad lietuviai skirtingais keliais išsilakstė dėl nesuprantamos Tomo Pačėso darbo filosofijos, pats G. Orelikas pripažino, kad 44-erių specialistui iš Alytaus priekaištų neturėjo.
Po trijų sezonų, praleistų sostinės komandoje, šiaulietis naują darbovietę rinkosi atsakingai. Liepos viduryje jau buvo pasirodžiusi informacija, kad 200 cm ūgio puolėju domisi Turkijos komanda, bet tuomet G. Orelikas buvo kategoriškas: neramumų krečiamoje šalyje jis tikrai nežais.
Bet, kaip sakoma, „niekada nesakyk niekada“: prabėgus dviem savaitėms jis vis dėl to sukirto rankomis su Bandirmos „Banvit“ klubo vadovais, pasirašęs vienerių metų sutartį.
„Susėdome su žmona ir valandą kalbėjomės: buvo liepos pabaiga, todėl nesinorėjo atsisakyti pasiūlymo ir po to laukti nežinia kiek laiko. Buvo dar keli pasiūlymai, bet nerimti, o „Banvit“ pateikė solidžią sutartį, todėl nusprendėme važiuoti, – lemtingą pokalbį prisiminė G. Orelikas. – Bet atvažiavę pamatėme, kad miestelis labiau europietiškas, todėl viskas čia labai gerai.“
Į Turkijos Šiaurės Vakaruose esantį miestą, įsitaisiusį šalia Marmuro jūros, skiriančios europinę šalies dalį nuo azijinės, krepšininkas persikėlė kartu su žmona Virginija ir pusantrų metų sūnumi. Klaipėdos dydžio Bandirmos mieste gyvena apie 140 tūkst. žmonių, bet pramogų čia netrūksta. Tiesa, laiko tam krepšininkas neturi.
„Turkijos mastu – miestelis, Lietuvos – miestas“, – šyptelėjo G. Orelikas. – Laisvalaikis? Praktiškai neturime laisvų dienų, nes žaidžiame po dvi rungtynes per savaitę, todėl visą laiką keliaujame. Iš Bandirmos į Stambulą mes visada arba plaukiame laivu, ar važiuojame autobusu.
Pavyzdžiui, žaidėme prieš „Galtasaray“, tai išvažiavome šeštadienį, sekmadienį sužaidėme rungtynes, pirmadienį praleidome Stambule, antradienį išskridome iš Stambulo, trečiadienį žaidėme Čempionų lygos rungtynes išvykoje, tai tik ketvirtadienį 9-10 vakaro grįžome namo. Po to penktadienį ir šeštadienį pasportavome ir vėl žaidėme rungtynes nacionalinėse pirmenybėse.
Laivai, autobusai, lėktuvai – labai daug kelionių. Bet dabar kelias rungtynes žaisime namuose, todėl stengiuosi pabūti namie su šeima ar išeiti kažkur su ja pasivaikščioti.“
Bet legionieriaus duona krepšininkas nesiskundžia: „Esu patenkintas ir gyvenimo, ir žaidybinėmis, ir treniruočių sąlygomis – viskas 100 proc. super“, – nauja patirtimi džiaugėsi jis.
Šluoja net Eurolygos klubus
O džiaugtis tikrai yra kuo. „Banvit“ klubas šiame sezone dar nepatyrė pralaimėjimo kartėlio – laimėjo visas 8 rungtynes: tris FIBA Čempionų lygoje ir penkias Turkijos pirmenybėse. Jose netgi buvo parklupdyti du Eurolygos klubai – „Daruššafaka“ (93:88) ir „Galatasaray“ (83:74).
„Matote, jie turi tokią problemą – Turkijos lygoje komanda gali registruoti tik 6 užsieniečius, o tokie klubai kaip „Daruššafaka“ ar „Galatasaray“ jų turi po 8, todėl kiekvienose rungtynėse turi neregistruoti po du. Galbūt jiems tai pamaišo“, – svarstė G. Orelikas.
Bet sumažinti ir pačios „Banvit“ komandos nuopelnų nereikėtų. Vyriausiasis treneris Sašo Filipovskis vasarą apsiginklavo pajėgiais užsieniečiais (lietuvis, lenkas, du slovėnai ir du amerikiečiai), šalia kurių – gausybė perspektyvių Turkijos žaidėjų.
„Surinkta ambicinga komanda – žaidėjai nori įrodyti, kad tikrai yra verti žaisti dar aukštesniame lygyje: visi stengiasi ir žengę į aikštelę atiduoda visas jėgas. Taip ir ateina rezultatas. Be to, trenerio filosofija visiems tinka“, – pasakojo šiaulietis.
Net devynis sezonus LKL čempionate rungtyniavęs G. Orelikas Turkijoje pajuto, ką reiškia dideli pinigai: klubai pajėgūs prisivilioti ne tik geriausius Europos, bet net ir NBA žaidėjus. Konkurencija tarp klubų vadovų atsispindi krepšinio aikštėje – nacionalinėse pirmenybėse gausu panašaus pajėgumo komandų.
Lietuvis netgi drąsiai teigia, kad Turkijos lyga – stipresnė nei tik šią vasarą įkurtas FIBA Čempionų lygos turnyras. Jame „Banvit“ taip pat žygiuoja be kluptelėjimų, tačiau kai kurių varžovų pajėgumas daugeliui kelia klausimų.
„Kaip čia jums paaiškinti... Aš manau, kad pusė komandų yra tikrai labai geros, o kita pusė – tiesiog komandos. Aš kai kurias pirmą kartą girdžiu: žaidėme Izraelyje prieš Naharijos klubą – net nežinojau, kad toks miestelis ir tokia komanda išvis egzistuoja.
Bet pasirodo egzistuoja. Ir dar turi girdėtą žaidėją – Yancy Gatesą, kuris yra rungtyniavęs Pasvalyje. Bet prieš Nymburko ekipą esu ir anksčiau žaidęs Europos taurės turnyre, o laukia dar rungtynės prieš Salonikų „Aris“ ir „Monaco“ – jos tikrai žinomos ir geros komandos“, – mintimis apie naują turnyrą dalijosi puolėjas.
Pakeitė filosofiją
Pačiam jam gerai sekasi tiek Turkijos pirmenybėse, tiek Čempionų lygos turnyre. Vietiniame fronte G. Orelikas ant parketo praleidžia po 32 minutes, pelno po 10,8 taško ir atkovoja po 6,8 kamuolio.
Dar įspūdingesnė statistika Europoje – per 35 minutes lietuvis vidutiniškai renka net 16,3 taško ir 8,3 atkovoto kamuolio. Jeigu Lietuvoje jau visi spėjo įsitikinti, kad taškus pelnyti puolėjas gali, tai atkovotų kamuolių vidurkiai daugelį turėjo nustebinti.
„Žaidžiu labiau sunkiuoju krašto puolėju, galima sakyti vien tik ketvirtu numeriu. Treneris labai akcentuoja gynybą ir visada sako: puolimas ateis, pirmiausia yra gynyba. Pakeičiau savo filosofiją, daug dirbau pasiruošimo metu, stengiausi, įrodinėjau.
Daug kas kritikavo dėl atkovotų kamuolių, tai galvoje pasikeičiau nusistatymą, kad turiu eiti ant kiekvieno kamuolio. Tai ir darau, dėl to daug ir atkovoju“, – apie žaidimo stiliaus pokyčius kalbėjo G. Orelikas.
Ne viename interviu pats krepšininkas yra minėjęs, kad norėtų rungtyniauti lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, tačiau kad ir kur bežaidžia, treneriai jį mato kaip sunkųjį, nors šiauliečio ūgis ir tesiekia du metrus. Ar jo paties toks karjeros vingis netrikdo?
„Man prieš sezoną skambino „Banvit“ treneris ir mes daug šnekėjome: jis sakė, kad nori mane matyti ketvirtoje pozicijoje. O aš pagalvojau, kad dabar nėra labai didelio skirtumo, nes iš ketvirto pereiti į trečią lengviau nei iš trečio į ketvirtą“, – ranka numojo jis.
Didžiausias puolėjo žaidimo ir požiūrio į darbą kritikas buvo Jonas Kazlauskas, kuris taip nė karto ir nepakvietė G. Oreliko į Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklą Palangoje.
„Mano nuomonė yra labai paprasta – rinktinėje turi žaisti tuo metu geriausi krepšininkai“, – Krepšinis.lt pabrėžė naujasis nacionalinės komandos vairininkas Dainius Adomaitis. Tai galbūt dabar puolėjas iš Šiaulių tikisi pagaliau įgyvendinti savo svajonę?
„Tai visada buvo ir bus trenerio sprendimas. Mes, žaidėjai, galime kalbėti, ką norime, bet trenerio žodis bus paskutinis. Ateis vasara ir bus matyti, o sezono metu stengiuosi apie tai negalvoti – svarbiausia išlaikyti sportinę formą ir išvengti traumų.
Jeigu treneris mato, tai jis ir pabandys. Nenoriu kišti savo nuomonės – pats treneris turi matyti, kad gerai žaidi“, – kuklinosi G. Orelikas.
Tiesa, bent kol kas tiek lengvojo (Jonas Mačiulis, Mindaugas Kuzminskas), tiek sunkiojo (Paulius Jankūnas, Donatas Motiejūnas, Domantas Sabonis) krašto puolėjo pozicijose – nemaža grūstis. Bet galbūt šią vasarą Gediminas sulauks bent bilieto į Palangą?
