Panemunių regioninis parkas įsteigtas 1992 metais siekiant išsaugoti ypatingą kraštovaizdį su šlaitų eroziniais kompleksais, giliais mažųjų upelių žemupiais, iki šių dienų išlikusiais Nemuno gynybinės linijos fragmentais – piliakalniais, piliavietėmis, pilkapiais ir unikaliomis pilimis, urbanistiniais kompleksais, dvarų ansambliais su parkais.
Taip pat Panemunių regioniniame parke siekiama išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją bei natūralius žuvų migracijos kelius, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime žiniasklaidai.
Statūs Nemuno pakrančių šlaitai slepia savo istoriją. Ji prasidėjo besitraukiant ledynui – ištirpęs vanduo šimtmečiais formavo šios upės vagą bei šlaitus, vyko natūralūs erozijos procesai, kurie sukūrė tokį kraštovaizdį, kokį matome šiandien. Natūraliai statūs šlaitai, šalia tekanti didžiausia Lietuvos upė buvo ypatingai palanki kurtis vienoms pirmųjų gyvenviečių Lietuvos teritorijoje.
Piliakalniai, piliavietės ir pilkapiai yra neatsiejama šios teritorijos dalis. Būtent Panemunių regioninio parko teritorijoje stovėjo pirmoji kryžiuočių užpulta pilis. Kartupėnų piliakalnis stūgso iki šiol, tačiau pilies čia jau seniai nelikę. Seredžiaus, Veliuonos, Kartupėnų, Žemosios Panemunės piliakalniai yra išlikę kultūros paveldo objektai, nuo kurių atsiveria puiki Nemuno slėnio panorama. Pasigrožėti Nemuno slėnio kraštovaizdžiu taip pat galima ir iš Raudonės bei Panemunės pilių bokštų, Veliuonos, Ilguvos bei Plokščių bažnyčių bokštų, Gelgaudiškio dvaro rūmų.
Panemunių regioninis parkas gali pasigirti ir upelių gausa. Jų regioniniame parke – net 72. Mažųjų upelių slėniai pasižymi stačiais, aukštais, raguvų išvagotais šlaitais. Didžiausias Nemuno intakas regioniniame parke – Dubysa, kuri įteka į Nemuną ties Seredžiumi.
Turtingas Panemunių regioninis parkas ne tik kraštovaizdžio elementais, bet ir gyvąja gamta – čia galima rasti 21 gamtos paveldo objektą (11 saugomų valstybės ir 10 saugomų savivaldybės), gamtinį rezervatą, 4 botaninius ir 1 botaninį-zoologinį draustinius. Lankytojų dažniausiai aplankomas gamtos paveldo objektas – Raudonės liepa. Tai įspūdingo grožio medis, augantis Raudonės pilies kieme, 2018 metais buvo išrinktas Lietuvos metų medžiu ir dalyvavo Europos metų medžio rinkimuose. Tačiau taip pat kiti valstybės ir savivaldybės saugomi gamtos paveldo objektai ne ką mažiau didingi.
Velniaravio gamtinis rezervatas – vieta kurioje saugomi seni, brandūs, sengirėms artimi medynai su vyraujančiomis retomis bei nykstančiomis augalų bendrijomis. Velniaravio rezervate peri itin reti paukščiai - juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai. Tai griežtos apsaugos zona, todėl čia žmonėms lankytis draudžiama.
4 botaniniai draustiniai (Dubausio, Gystaus, Šilinės ir Klangių) savyje talpina visą puokštę retų ir saugomų augalų rūšių. Šilinės botaninio draustinio teritorijoje yra įrengtas 1,6 km ilgio pažintinis takas, kuriame galima susipažinti su stulbinančia gamtine įvairove. Rečių botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos Nemuno upės užliejamos pievų bendrijos, plačialapių miškų gyvūnų gausa bei paukščių perimvietės.
Visuma, kurioje susijungia ypatingas šios vietovės kraštovaizdis ir gamtinės vertybės, išlikę Nemuno gynybinės linijos fragmentai, menantys dar viduramžių laikus, sukuria visumą, kurią mes stengiamės išsaugoti Panemunių regioniniame parke. Todėl kitą kartą, besilankydami gražiosiose Panemunės pilyse ir dvaruose, prisiminkite – tai tik maža dalis to, ką vertingo ir saugomo savyje talpina Panemunių regioninis parkas.
