Vykstant į Šiaurės Lietuvą, link Latvijos, pakeliui išvysite du didingus aristokratiško gyvenimo simbolius – Pakruojo dvarą ir jau peržengus sieną, kaimyninėje Latvijoje - Rundalės rūmus. Tai – du labai skirtingi, esantys greta vienas kito, tačiau patys ryškiausi Lietuvos ir Latvijos aristokratiškos kultūros židiniai.
Likus Lietuvos pusėje, šalia Pakruojo miesto stovi nuo tolo matomas dvaras. Tai – didžiausias Lietuvoje, kadaise valdytas vokiečių baronų von der Roppų, Pakruojo dvaras. Šiandien šis dvaras turi daugiau kaip tris dešimtis išlikusių ir lankytinų pastatų, jame atgaivintas ir atkurtas tikras XIX amžiaus gyvenimas, kuriame galima sudalyvauti, jį patirti ir taip nugyventi senovinę dvaro dieną.
Kad suprastume, kas ir kodėl šiadien vyksta Pakruojo dvare, svarbu prisiminti ir šiek tiek istorijos. Vėl į savo geriausius laikus sugrįžęs dvaras, pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVI a., ėjęs didikams iš rankų į rankas, galiausiai XVIII amžiuje grafaitei Aleksandrai Miunsterytei ištekėjus už Vilhelmo von der Roppo, atitekęs kaip kraitis, dvaras galiausiai šimtmečiams tapo garsios vokiečių giminės nuosavybe. Valdant šiems didikams dvaras pasiekė ir savo klestėjimo laikotarpį – jis turėjo apie 30 tūkstančių hektarų žemės bei miškų ir viskuo galėjo apsirūpinti pats: jame veikė vaistinė, skalbykla, spirito varykla, bravoras, kalvė, smuklė, ledainė, ligoninė ir netgi sava bažnyčia.
Į dvarą, kur atvykęs pasijauti, kaip tikrame XIX amžiuje, vien tik nuvažiuoti ir pasivaikščioti parko takeliais dabar jau nebepakanka - jame tarsi iš istorinės knygos puslapių atkurtas verda tikras praeityje vykęs gyvenimas – vėl veikia smuklė, kalvė, alaus bravoras, skalbykla, žirgynas, rūmuose gyvena baronas su šeima, vyksta priėmimai, karts nuo karto išnyra ir ūkinėje dalyje plakamo razbaininko Tado Blindos veidas. XIX a. gyvenimo programoje galima su visa šeima ne tik aplankyti kiekvieną dvaro kertelę, pereiti iš dolomito pastatytu išskirtiniu arkiniu tiltu, tačiau ir mokintis senovinių amatų – audimo, avies kirpimo ir vilnos vėlimo, puodininkystės, kalvystės, bitininkystės, aludarystės...
Juk ne veltui Pakruojį galima vadinti Lietuvos alaus sostine – čia, būtent dvare, veikia dar nuo XVII a. išlikęs autentiškas alaus bravoras, su visomis tradicijomis ir neatskleistais receptais. Tačiau vien bravore pažinimo kelionė nesibaigs, nes dvare vyksta ir aromatų gamyba, pramogos žirgyne, spektakliai, Hermano von der Roppo-Žiauriojo laikus menantis Bausmių muziejus.
Svarbu paminėti ir tai, kad norintiems patirti dvaro valgymo kultūrą, būtinos užsukti dvi vietos: aristokratiškiems potyriams - dvaro rūmuose veikiantis autentiškas restoranas, skirtas išbandyti ir pasimėgauti tuo, ką valgė didikai prieš daugiau nei šimtą metų, o pakelės smuklėje Traktierius – to, ką keliauninkai valgydavo užsukę pailsėti į smuklę. Visur, kur beeitum, jautiesi atsidūręs tarsi muziejuje – viskas autentiška, senoviška, jaukiai detalu. Pavyzdžiui, rūmų viešbutyje tikrai nerasime televizoriaus, tačiau plunksną, parašyti draugui laišką ar paskaityti senovinę knygą – bene visur.
Aplankius Pakruojo dvarą, pabuvojus XIX amžiuje, svarbu Pakruojyje nepravažiuoti ir dar vieno labai svarbaus istorinio statinio, šiandien vėl atkurto, prikelto naujam gyvenimui objekto – medinės sinagogos. Kaip ir dvaras, įsikūrusi ant Kruojos upės kranto, nuo šio pavasario ši ypatinga vieta atskleidžia visiems norintiesiems žydiškąjį-litvakiškąjį pasaulį, kuris kažkada Pakruojyje buvo itin intensyvus, nes 1939 metais Pakruojo miestelyje gyveno apie 90 procentų žydų. Tad šios sinagogos reikšmė didžiulė – ji tarsi raktas – pažinti, suprasti ir atsekti šalia gyvenusių žmonių pėdsakus, perskaityti miestelių istorijas.
Šiuo metu veikiančioje, atnaujintoje sinagogoje veikia biblioteka, į kurią užsukti ir pasigrožėti kultūros paveldo autentika gali kiekvienas. Be to, ji tapo susibūrimų, svarbių Pakruojui įvykių vieta – vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, minėjimai.
Šiaurės Lietuvoje, dolomito kraštu vadinamame, atrodo, mažai kam žinomame Pakruojyje, verda aktyvus kultūrinis, istorinis gyvenimas, kuris kviečia pervažiuoti net ir visą Lietuvą, nes autentiškų pramogų, vaizdų ir pastatų pažinimas užims net visą dieną, o galbūt net ir pritrūks laiko!
