Keliaujantiems ar norintiems savo svečiams parodyti gražiausias Lietuvos vietas, verta pirmiausia pažinti ir atrasti savo kraštą bei jo istorinius turtus.
© Pakruojo dvaro nuotrauka

Vykstant į Šiaurės Lietuvą, link Latvijos, pakeliui išvysite du didingus aristokratiško gyvenimo simbolius – Pakruojo dvarą ir jau peržengus sieną, kaimyninėje Latvijoje - Rundalės rūmus. Tai – du labai skirtingi, esantys greta vienas kito, tačiau patys ryškiausi Lietuvos ir Latvijos aristokratiškos kultūros židiniai.

Likus Lietuvos pusėje, šalia Pakruojo miesto stovi nuo tolo matomas dvaras. Tai – didžiausias Lietuvoje, kadaise valdytas vokiečių baronų von der Roppų, Pakruojo dvaras. Šiandien šis dvaras turi daugiau kaip tris dešimtis išlikusių ir lankytinų pastatų, jame atgaivintas ir atkurtas tikras XIX amžiaus gyvenimas, kuriame galima sudalyvauti, jį patirti ir taip nugyventi senovinę dvaro dieną.

Neatrastas Pakruojis – dvaras, kuriame istorija virsta realybe
© Pakruojo dvaro nuotrauka

Kad suprastume, kas ir kodėl šiadien vyksta Pakruojo dvare, svarbu prisiminti ir šiek tiek istorijos. Vėl į savo geriausius laikus sugrįžęs dvaras, pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVI a., ėjęs didikams iš rankų į rankas, galiausiai XVIII amžiuje grafaitei Aleksandrai Miunsterytei ištekėjus už Vilhelmo von der Roppo, atitekęs kaip kraitis, dvaras galiausiai šimtmečiams tapo garsios vokiečių giminės nuosavybe. Valdant šiems didikams dvaras pasiekė ir savo klestėjimo laikotarpį – jis turėjo apie 30 tūkstančių hektarų žemės bei miškų ir viskuo galėjo apsirūpinti pats: jame veikė vaistinė, skalbykla, spirito varykla, bravoras, kalvė, smuklė, ledainė, ligoninė ir netgi sava bažnyčia.

Neatrastas Pakruojis – dvaras, kuriame istorija virsta realybe
© Pakruojo dvaro nuotrauka

Į dvarą, kur atvykęs pasijauti, kaip tikrame XIX amžiuje, vien tik nuvažiuoti ir pasivaikščioti parko takeliais dabar jau nebepakanka - jame tarsi iš istorinės knygos puslapių atkurtas verda tikras praeityje vykęs gyvenimas – vėl veikia smuklė, kalvė, alaus bravoras, skalbykla, žirgynas, rūmuose gyvena baronas su šeima, vyksta priėmimai, karts nuo karto išnyra ir ūkinėje dalyje plakamo razbaininko Tado Blindos veidas. XIX a. gyvenimo programoje galima su visa šeima ne tik aplankyti kiekvieną dvaro kertelę, pereiti iš dolomito pastatytu išskirtiniu arkiniu tiltu, tačiau ir mokintis senovinių amatų – audimo, avies kirpimo ir vilnos vėlimo, puodininkystės, kalvystės, bitininkystės, aludarystės...

Neatrastas Pakruojis – dvaras, kuriame istorija virsta realybe
© Pakruojo dvaro nuotrauka
Neatrastas Pakruojis – dvaras, kuriame istorija virsta realybe
© Pakruojo dvaro nuotrauka

Juk ne veltui Pakruojį galima vadinti Lietuvos alaus sostine – čia, būtent dvare, veikia dar nuo XVII a. išlikęs autentiškas alaus bravoras, su visomis tradicijomis ir neatskleistais receptais. Tačiau vien bravore pažinimo kelionė nesibaigs, nes dvare vyksta ir aromatų gamyba, pramogos žirgyne, spektakliai, Hermano von der Roppo-Žiauriojo laikus menantis Bausmių muziejus.

Neatrastas Pakruojis – dvaras, kuriame istorija virsta realybe
© Pakruojo dvaro nuotrauka

Svarbu paminėti ir tai, kad norintiems patirti dvaro valgymo kultūrą, būtinos užsukti dvi vietos: aristokratiškiems potyriams - dvaro rūmuose veikiantis autentiškas restoranas, skirtas išbandyti ir pasimėgauti tuo, ką valgė didikai prieš daugiau nei šimtą metų, o pakelės smuklėje Traktierius – to, ką keliauninkai valgydavo užsukę pailsėti į smuklę. Visur, kur beeitum, jautiesi atsidūręs tarsi muziejuje – viskas autentiška, senoviška, jaukiai detalu. Pavyzdžiui, rūmų viešbutyje tikrai nerasime televizoriaus, tačiau plunksną, parašyti draugui laišką ar paskaityti senovinę knygą – bene visur.

Neatrastas Pakruojis – dvaras, kuriame istorija virsta realybe
© Pakruojo dvaro nuotrauka

Aplankius Pakruojo dvarą, pabuvojus XIX amžiuje, svarbu Pakruojyje nepravažiuoti ir dar vieno labai svarbaus istorinio statinio, šiandien vėl atkurto, prikelto naujam gyvenimui objekto – medinės sinagogos. Kaip ir dvaras, įsikūrusi ant Kruojos upės kranto, nuo šio pavasario ši ypatinga vieta atskleidžia visiems norintiesiems žydiškąjį-litvakiškąjį pasaulį, kuris kažkada Pakruojyje buvo itin intensyvus, nes 1939 metais Pakruojo miestelyje gyveno apie 90 procentų žydų. Tad šios sinagogos reikšmė didžiulė – ji tarsi raktas – pažinti, suprasti ir atsekti šalia gyvenusių žmonių pėdsakus, perskaityti miestelių istorijas.

Neatrastas Pakruojis – dvaras, kuriame istorija virsta realybe
© Pakruojo dvaro nuotrauka

Šiuo metu veikiančioje, atnaujintoje sinagogoje veikia biblioteka, į kurią užsukti ir pasigrožėti kultūros paveldo autentika gali kiekvienas. Be to, ji tapo susibūrimų, svarbių Pakruojui įvykių vieta – vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, minėjimai.

Šiaurės Lietuvoje, dolomito kraštu vadinamame, atrodo, mažai kam žinomame Pakruojyje, verda aktyvus kultūrinis, istorinis gyvenimas, kuris kviečia pervažiuoti net ir visą Lietuvą, nes autentiškų pramogų, vaizdų ir pastatų pažinimas užims net visą dieną, o galbūt net ir pritrūks laiko!

Neatrastas Pakruojis – dvaras, kuriame istorija virsta realybe
© Pakruojo dvaro nuotrauka
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ieškantiems įdomių maršrutų Lietuvoje: kodėl verta vykti į Panevėžį? (30)

Atšilę saulėti orai masina išsiveržti iš už keturių sienų. Palanga vilioja jūra, Nida –...

Nepraleiskite progos aplankyti Šiaulių: šis savaitgalis ypatingas (18)

Nenumaldomai artėja Europos muziejų naktis , kurios metu muziejai atvers savo duris ir leis...

Savaitgalį Kaunas šurmuliuos – vyks „Hanza dienos“ (5)

Jeigu dar yra tokių, kurie delsia leistis į keliones po Lietuvos regionus, regionai patys atkeliaus...

Sartų ežero pakrantėje – medienos ir arklio kvapų kokteilis (6)

Smalinyčia – taip nuo seno žmonės vadina pušyną Jaskoniškių miške, esančiame vos keli...

Palangoje – būriai poilsiautojų (67)

Saulėtas ir itin šiltas oras savaitgalį į Palangą sutraukė minią poilsiautojų.

Top naujienos

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (2)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (137)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (59)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (148)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (98)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (9)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (18)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (9)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį (2)

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Neišnaudotų resursų dar turintis Maksvytis: tikiuosi, duosime gerą kovą „Lietuvos rytui“

Klaipėdos „Neptūnas“ nors ne tiesiausiu keliu, tačiau galingu akordu užbaigė...