Tapk atstumų matavimo specialistu

Anykščių rajone Storių kaime esantis pažintinis takas yra 1,2 km ilgio, o jo pabaigoje – laiptai į aukščiausią Anykščių regioninio parko Storių kalvą. Žingsniuodami taku, galite panirti į lobio – trianguliacijos punkto – atradimo kelionę. Trianguliacija – tai būdas surasti geodezinius punktus, kurie, sudarant trikampių grandines, padeda išmatuoti tam tikrą žemės plotą.

„Pabandėme dažnam sudėtingą informaciją apie Struvės geodezinio lanko skaičiavimus ir istoriją pateikti paprastai, įtraukiančiai bei žaismingai. Keliaujančius Storių pažintiniu taku, kviečiame pasitikrinti Lietuvos geografijos žinias ir trumpam tapti atstumų bei kampų matavimo specialistais. Tikimės, kad apsilankymas šioje unikalioje vietoje visiems dovanos pažinimo džiaugsmą“, – pranešime žiniasklaidai sako Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorė Adrija Gasiliauskienė.

Storių pažintinis takas (Aušrinės Šėmienės nuotr.)

Visų pirma, atstumų matavimų taške galėsite išmatuoti savo pėdos ir žingsnio ilgius, o tada lengvai patys matuosite atstumus. Lanko matavimo taške jus pasitiks 4 metrų ilgio arkinis lieptas per griovį, o šalia jo – tiesus lieptas. Čia sužinosite apie lanko ir tiesės matavimo principus bei patys galėsite juos išmatuoti.

Kitame taške įrengtas Lietuvos teritorijos modelis, o jame – Struvės geodezinio lanko kelią Lietuvoje atkartojanti 23 trikampių kompozicija. Užlipę ant kalvos, atrasite lobį – Struvės geodezinio lanko punktą ir atvaizdą, kuris atkartoja žemės dienovidinio lanko formą bei sužinosite ne tik apie Storių punktą, bet ir Struvės geodezinį lanką.

Storių geodezinis punktas – tai vienas iš 18 esančių Lietuvoje, į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įrašyto Struvės geodezinio lanko punktų. Jis padėjo nustatyti Žemės formą ir dydį.
Visą kelią jus lydės informaciniai stendai, kurie padės suvokti Struvės geodezinio lanko matavimų principą, sudėtingumą, svarbumą bei unikalumą.

Garsiausias pasaulyje

Struvės geodezinis lankas buvo įrengtas 1816–1852 metais tam, kad mokslininkai galėtų nustatyti Žemės formą ir dydį. 2 822 kilometrų ilgio trianguliacijos matavimų sistema driekiasi palei 26° Rytų ilgumos dienovidinį nuo Norvegijos Hamerfesto miesto, esančio Arkties vandenyno pakrantėje, iki prie Juodosios jūros esančio Izmailo miesto Ukrainoje.

Tai didžiausias pasaulyje išmatuotas geodezinis lankas. Jis ypatingas – kerta net 10 valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą.

Storių pažintinis takas (Aušrinės Šėmienės nuotr.)

Geodezinio lanko punktuose kampams matuoti statytos medinės piramidės – trianguliacijos bokštai. Kai kurie iš jų būdavo net 50 metrų aukščio. Trianguliacijos grandinę sudaro 258 trikampiai, kurių viršūnės yra įtvirtintos vietovėje geodeziniais ženklais. Dažniausiai punktų centrai buvo įtvirtinti ženklais iš lauko akmenų ir sutvirtinti kalkių skiediniu. Viršuje įmontuotame akmenyje buvo išgręžiama skylė ir pripilama švino.

Geodezinio lanko matavimai prasidėjo Lietuvoje. Juos 1816–1821 metais vykdė estų kilmės carinės Rusijos kariuomenės karininkas Karlas Teneris. Jam sujungus savo matavimus su Dorpato, dabar – Tartu universiteto profesoriaus Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės trianguliacine grandine, buvo sudaryta pagrindinė trianguliacijos punktų grandinės atkarpa. Vėliau ji buvo tęsiama į Šiaurę bei į Pietus ir pavadinta Struvės vardu.

Nuo 1852 m. iki pat XX a. vidurio, kai atsirado palydoviniai matavimų metodai, šio lanko matavimai taikyti apskaičiuojant Žemės modelius geodezijoje, kartografijoje, astronomijoje ir navigacijoje.

Neįtikėtina, tačiau matavimai buvo labai tikslūs – paklaida tebuvo 3 milimetrai vienam kilometrui!

Storių pažintinis takas (Aušrinės Šėmienės nuotr.)

Skatina keliauti

Atsiradus moderniems skaičiavimo prietaisams, Struvės geodezinis lankas tapo nebereikalingas ir dabar daugumą punktų sunku pasiekti.

Tad Lietuvos ir Latvijos saugomų teritorijų specialistai parengė bendrą projektą, kuriuo ne tik atnaujino arba įrengė trijų Struvės geodezinio lanko punktų – Storių Lietuvoje bei Jekabpilio ir Daborkalnio Latvijoje infrastruktūrą, bet ir sukūrė tarptautinį turistinį maršrutą, kuriuo skatina patogiai keliauti per Struvės geodezinio lanko punktus ir įgyti vertingų žinių apie šį unikalų įrenginį.

Sekdami naujuoju maršrutu, galėsite keliauti per keturias šalis.
Galima pasirinkti skirtingos trukmės ir atstumo maršrutus – nuo dviejų dienų aplankant Lietuvos ir Latvijos punktus, iki penkių dienų, aplankant Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Lietuvoje siūloma aplankyti keturis punktus – Paliepiukus, Meškonis, Storius ir Gireišius, Latvijoje – 4, Estijoje – 3, o Suomijoje – 1 punktą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją