Kasdienybė Gelane: nuo dviejų aukštų namų iki traškių bulvių
Pirmiausia keliaukime į Gelaną – tai aukštai Gisaro kalnuose pasislėpęs kaimas, esantis prie pat pasienio su Tadžikistanu. Kaimą iš visų pusių supa didingi kalnai, kurių aukštis siekia net 4 000 m! Jo gyventojai, daugiausia etniniai tadžikai, išsaugojo savo senovinius papročius ir gyvenimo būdą, kuris skiriasi nuo aplinkinių uzbekų kaimų. Dar prieš šešerius metus jokie turistai negalėjo aplankyti Gelano dėl ypatingo pasienio režimo.
Šiandien Gelane gyvena apie 7 tūkst. žmonių. Kaimo gyventojai išmoko atšiaurios gamtos pamokas: pavyzdžiui, namus jie stato dviejų aukštų, pirmasis aukštas skirtas gyvuliams laikyti, o antrasis – šeimai gyventi. Tai padeda išgyventi itin ilgas žiemas, kurios čia trunka nuo lapkričio iki gegužės mėnesio.
Nors kalnų reljefas apsunkina žemės ūkį, vietinių auginamos bulvės yra garsios visame Uzbekistane dėl savo skonio ir kokybės: iškepa labai greitai, yra skanios bei traškios. Bet kiek darbo tam reikia! Kalnų kaime beveik nėra lygių ir plokščių žemės sklypų, tad bulvių laukus ūkininkai įdirbinėja naudodami plūgą bei porą jaučių ar asilų. Šį procesą gali stebėti, o gal ir padėti, keliautojai.
Kaimo gyventojai taip pat užsiima dailidės, kalvystės, keramikos ir juvelyrikos amatais.
Kas yra Ugro Osh ir kodėl čia nėra pasakų?
Vietiniai patiekalai dažniausiai ruošiami iš mėsos, išskirtinis patiekalas – Ugro Osh, primenantis plovą, bet ruošiamas su keptais vermišeliais vietoje ryžių, galima pridėti bulvių ar ropių. Skirtingai, tradicinis uzbekiškas plovas, įtrauktas į UNESCO sąrašą, gaminamas iš mėsos, ryžių, svogūnų, morkų ir prieskonių.
Uzbekistane yra apie 200 plovo rūšių ir tūkstančiai receptų, kuriuos dažniausiai tėvas perduoda sūnui. Tikima, kad plovą geriausiai ruošia vyrai. Smalsūs keliautojai gali vadovaujami vietinio patys pabandyti pasigaminti Ugro Osh.
Svečiuojantis kaime, susidaro įspūdis, kad visus žmones sieja nematomi ryšiai ir jie visiškai pasitiki vienas kitu, pažįsta vienas kitą „iki septintos kartos“. Būtent todėl čia nerasite namų, aptvertų tvoromis.
Įdomu ir tai, kad jų tautosakoje nėra, kaip pas mus, pasakų. Tik legendos apie didvyrius, kurie ant rankų per kalnų perėjas galėdavo pernešti didžiulius akmenis ir žmones kartu su jų asilais.
Įdomūs faktai: islamas, ilgaamžiškumas, tvarumas
Tiems, kas daugiau domisi religijomis, tokia kelionė leidžia iš arti pažinti autentišką musulmonų gyvenimą. Tiesa, šis kaimas skiriasi tuo, kad nuotaka pati renkasi jaunikį, nors tradiciniame islamo pasaulyje yra atvirkščiai.
Bene pats įdomiausias faktas: Gelano kaime gyvena neįprastai daug ilgaamžių žmonių, o tai rodo, kad jų gyvenimo būdas ir aplinka gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Vidutinė gyvenimo trukmė čia yra 85–90 metų.
Gelano kaime yra ir medicinos centras, dvi mokyklos, mečetė, arbatinė, nedidelis turgus, kelios parduotuvės bei vaistinės.
Vidutinė gyvenimo trukmė čia yra 85–90 metų.
Ingrida Pociutė apibendrina, kad apsilankymas Gelane yra unikali galimybė pabėgti nuo kasdienio gyvenimo šurmulio ir pasisemti įkvėpimo iš žmonių paprastumo bei kalnų grožio. Juk ekologinis keliavimas yra tvaraus turizmo forma, kuri skatina aplinkosaugą ir vietos bendruomenių gerovę.
Tai sąmoningos kelionės, kurios skatina turistus gilintis į vietos kultūrą, gamtą ir istoriją, taip sukurdamos galimybes augti bei pažinti pasaulį per asmenines patirtis.
Nurato kalnai: istorijos, tradicijų ir natūralaus grožio sankirta
Nurato kalnai, esantys į šiaurę nuo Samarkando, pasižymi įspūdingais kraštovaizdžiais ir biologine įvairove. Šiuose kalnuose yra daug gražių plačių tarpeklių, beveik kiekviename iš jų slepiasi mažas vaizdingas kaimelis.
Prieš vykdami į kalnus, būtinai skirkite laiko susipažinti su Samarkandu. Samarkando istoriniai paminklai datuojami nuo Timūridų imperijos ir yra tokie pat svarbūs, kaip senovės Egipto, Kinijos, Indijos, Graikijos bei Romos architektūriniai šedevrai.
Pasak istorinių šaltinių, uzbekų gentys Nurato regioną pradėjo apgyvendinti dar XIII amžiuje. Tai liudija daugybė įvairių archeologinių radinių, uolų raižinių, kapų, megalitų (iš didelių, dažniausiai neapdirbtų akmenų sudaryta monumentali konstrukcija), viduramžių istorinių paminklų, kultūrų ir tradicijų.
Vietiniai gyventojai (tadžikai, kazachai ir uzbekai) yra žinomi dėl savo svetingumo, nuoširdumo bei sunkaus darbo. Čia gyvenantys žmonės užsiima natūriniu ūkininkavimu, laiko gyvulius, nuima derlių, šildo namus malkomis arba mėšlu, o šiuolaikinę civilizaciją primena vos keli automobiliai ir elektrinis apšvietimas namuose. Gyvenimas šiuose kalnuose pasižymi nesikeičiančiomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą.
Rankų darbo stebuklai: nuo kilimų iki amuletų
Nurato kalnų kaimuose ypač populiarus kilimų pynimas ir mezgimas iš avies vilnos.
Keliautojai čia gali pamatyti visą kilimo gamybos procesą: siūlų verpimą iš avies ar ožkos vilnos, jų dažymą, paruošimą bei patį audimo procesą. Gaminami kelių rūšių kilimai: grindims, sienoms, stalui (kaip staltiesė), daugumą jų galima įsigyti. Jie yra unikalūs ir nepakartojami. Tokie suvenyrai – taip pat ekologinio keliavimo bruožas, nes skatina tvarią vietos ekonomiką bei gyventojų gerovę.
Pas vietos amatininkus taip pat galite rasti kitų rankų darbo suvenyrų: jų dizainas įvairus, be to, kiekvienas turi paskirtį. Tai amuletai, saugantys nuo „blogos akies“. Tumarai – tai maži dekoruoti maišeliai su naudingomis žolelėmis (skirti tiek moterims, tiek vyrams). Mediniai liaganai – negili lėkštė apvaliomis sienelėmis, kurioje tradiciškai patiekiamas plovas. Kiekvienas meistras atidžiai saugo amato paslaptis, perimtas iš tėvų ir senelių.
Legenda apie Aleksandrą Makedonietį
Nurato kalnuose yra trys svarbūs objektai, kurie bet kuriam keliautojui rekomenduojami aplankyti.
Nurato kalnuose yra Majerumo kaimas, kuriame auga išskirtinis milžiniškas medis – šventas kadagys su daugiau nei 1500 metų istorija, kurio kamieno apimtis siekia 24 metrus. Vietiniai gyventojai šį medį laiko magišku ir brangina jo stebuklingas savybes, tokias kaip sveikatos bei vaisingumo skatinimas.
Medžio šakose galima matyti surištas skareles, kurios simbolizuoja išsipildžiusius lankytojų norus, o iš lūpų į lūpas pasakojama legenda teigia, kad medį pasodino Aleksandras Makedonietis savo mėgstamo generolo garbei.
Vietiniai gyventojai šį medį laiko magišku ir brangina jo stebuklingas savybes.
Netoli šventojo kadagio glūdi senovinės mečetės griuvėsiai, kuriuos vietos gyventojai laiko sakralia vieta. 100 metrų aukščiau tos vietos yra nedidelės Majerum Kalos tvirtovės griuvėsiai – viena seniausių archeologinių vietovių Nurato kalnuose. Tvirtovė stovi ant didelės ovalo formos kalvos, iškilusios siauroje slėnio dalyje. Čia išliko mūrinės tvirtovės griuvėsiai bei sienos su angomis. Vaikščiodami aplink tvirtovę rasite ir nedidelių namų griuvėsių.
Labai vaizdinga Hayat kalnų slėnio gamta: spalvingi riešutų ir vaisių miškai kalnų upių pakrantėse. Uolėtos kalnų grandinės, kuriose peri įvairiausi paukščiai, tarp jų – ir retų rūšių plėšrieji paukščiai (auksiniai ereliai, grifai). Sodrios bei įvairiaspalvės žolelės. Absoliuti kalnų tyla užleidžia vietą magiškoms lakštingalų trelėms ir kalnų upių ūžesiui, o skaidrus oras prisipildo saulės ir gaivaus vėjo energijos.
Taigi, leiskitės į kelionę po Uzbekistano kalnus – nepakartojamą nuotykį, kuris ne tik atskleis jums gamtos stebuklus, bet ir leis patirti gilų vidinį pasitenkinimą, parodys jums pasaulį, kurio grožį bei ramybę žodžiais sunku apsakyti. Tai kelionė, kuri paliks neišdildomą žymę jūsų širdyje ir mintyse, kviesdama vėl ir vėl sugrįžti į šią magišką šalį.