Vis dėlto šis „pop“ turizmas turi ir neigiamą pusę – vietiniai gyventojai itin piktinasi tokiais neretai itin triukšmingais turistais bei savotiškai ima kovoti su nepaliaujamai augančiais jų srautais. O kur dar turistai-lėbautojai, kurie vietiniams gyventojams kelia ne tik siaubą, bet ir nemažą pyktį.
Apžvelkime keletą vietovių, kur vietiniai gyventojai nebenori masinio turizmo savo mieste bei kaip jų nepasitenkinimą atliepia vietos savivalda.
Halštatas, Austrija
Austrijos Halštato miestelis, kuriame gyvena kiek daugiau nei 780 gyventojų, itin mėgstamas asmenukių entuziastų dėl savo panašumo į Disnėjaus filmo „Frozen“ įsivaizduojamą Arendelės karalystę. Vis dėlto vietiniams šis panašumas nerūpi ir labiau džiaugtųsi, jei tokių vaizdų „medžiotojai“ liktų kuo toliau nuo Halštato.
Miestelio bendruomenė, protestuodama prieš masinį turizmą, pastatė medinę užtvarą, kad užstotų vaizdą į Alpes ir taip būtų beveik neįmanoma pasidaryti išskirtinio grožio asmenukių su senamiesčiu. Taip pat su šia medine užtvara siekiama mažinti triukšmo taršą. Apie tai, kiek laiko bus laikomi pastatyti mediniai barjerai, konkrečiai nenurodoma.
Palma, Maljorkos sala
Visoje Ispanijoje vis daugiau gyventojų susiduria su sunkumais ieškant būsto ilgalaikei nuomai. Situacija itin sudėtinga turistų pamėgtuose miestuose ir salose. Maljorka pernai sulaukė 13 mln. turistų. Skaičiuojama, kad jau šiemet bendras turistų kiekis turėtų viršyti ne tik šį skaičių bet ir visų laikų rekordą – 14 mln. turistų.
Ši tendencija itin džiugina turizmą skatinančias agentūras, tačiau Maljorkos salos gyventojams varo tikrą siaubą – išsinuomoti būstą ilgesniam laikui bus ne tik sunkiau, bet ir brangiau. Pavyzdžiui, kiek daugiau nei 416 tūkst. gyventojų turinčioje salos sostinėje Palmoje, vis daugiau nekilnojamojo turto savininkų pereina iš ilgalaikės nuomos į trumpalaikę nuomą per „Airbnb“, „Booking“ ar kitas platformas.
Vietiniai gyventojai jaučiasi apleisti vietinių institucijų ir ėmėsi savarankiškai kovoti prieš augančius turistų srautus, ruošia įvairias peticijas bei akcijas prieš vienadienius turistus. Pavyzdžiui, neleidžia turistams eiti į Palmos miesto paplūdimius, mitinguoja prie atvykstančių kruizinių laivų. Vis dėlto Balearų salų vadovybė galiausiai priėmė sprendimą, kad nustatys turistų lubas kiekvienai salyno salai.
Barselona, Ispanija
Barselona, kaip ir Maljorka, Menorka, Ibiza ir Kanarų salos, nusprendė jungtis prie iniciatyvos mažinti didžiulius turistų srautus. Pandemijos metu turistų srautas itin sumažėjo, tačiau srautams vėl augant, grįžta ir anksčiau miestą kamavusios problemos. Siekiama sumažinti į uostą atplaukiančių kruizinių laivų kiekį, numatoma riboti ir naujų viešbučių statybas ar lovų kiekius viešbučiuose, taip pat jau ribojamas ir tokių platformų, kaip „Airbnb“, veikimas mieste.
Miesto valdžia taip pat siekia, kad Barselonos oro uostas nebūtų plečiamas. Miesto ilgalaikis siekis, kad mieste apsistotų ilgalaikiai, t. y. turtingesni turistai, kurie išleidžia gerokai daugiau ir nekelia tokių didelių problemų, kaip trumpalaikiai turistai.
Dubrovnikas, Kroatija
Kitas miestas, kuris skęsta milžiniškuose turistų srautuose – Dubrovnikas, kur gyvena beveik 42 tūkst. gyventojų. Šiame mieste buvo filmuojamos HBO televizijos serialo „Sostų karai“ scenos, o nuo to laiko turistų srautai nenustojamai auga. Netgi pradėti reguliarūs tiesioginiai skrydžiai iš JAV.
Vietiniai gyventojai teigia, jog turizmas tapo tokia galinga Dubrovniko pramonės šaka, jog jiems sunku rasti eilinių parduotuvių, kuriose būtų prekiaujama, kad ir namų apyvokos reikmenimis, nes jas pakeitė restoranai ir juvelyrinių dirbinių parduotuvės, aptarnaujančios turistus. Panašu, kad situacija vargiai, ar keisis ir netolimoje ateityje, nes turistų kiekiai mieste pastaruoju metu dar labiau išaugo.
Venecija, Italija
Kas vieniems romantika, kitiems – dar vienas gyvenimą drumsčiantis turistas. Veneciją 2019-aisiais aplankė 5,5 mln. turistų, kol neužklupo pandemija. Tuomet srautai krito drastiškai, tačiau atsistatė itin greitai bei skaičiuojama, jog 2024–2025 metais gali viršyti 6 mln. turistų kasmet.
Beveik 55 tūkst. gyventojų turinčiame mieste vietiniams žodis „turistas“ praktiškai kaip keiksmažodis ir Venecijos gyventojai tampa dar aršesni masinio turizmo priešininkai. Pasitaiko ir tokių situacijų, jog susierzinę vietiniai apipila turistus vandeniu ar kitu skysčiu, kai šie užklysta į jų kiemą ar fotografuoja jų buitį pro langus.
Po galybės peticijų ir miestą prižiūrinčių ekspertų prašymų, Italijos vyriausybė nusprendė apriboti vienadienių turistų skaičių. Per pastaruosius dešimtmečius dėl masinio turizmo ir atitinkamai išaugusio kruizinių laivų srauto garsieji Venecijos kanalai tapo neįtikėtinai užteršti.
Nuo 2024-ųjų bus pradėtas taikyti įėjimo mokestis tiems lankytojams, kurie atvyks tą dieną. Keliautojai, kurie bus užsakę nakvynę viešbutyje istoriniame centre, bus atleidžiami nuo šio mokesčio. Gyventojams, studentams ir keliaujantiems į darbą už įvažiavimą į miestą mokėti taip pat nereikės.
Mokestis svyruos nuo 3 iki 10 eurų. Tad jei atvyksite labiausiai turistiniu sezonu, gali tekti mokėti ir 10 eurų. Kas keisčiausia, jog tokių įėjimo į miestą bilietų kiekis nebus ribojamas, o bandantys į miestą patekti zuikiu turės sumokėti ne tik 10 eurų, bet ir 300 eurų baudą.
Kitose Italijos vietose, pavyzdžiui, Sardinijos salose, dalyje paplūdimių įvestos kasdieninės turistų kvotos. Norite patekti į paplūdimį? Tuomet turite ne tik užsiregistruoti programėlėje, bet ir sumokėti dieninį 6 eurų mokestį.
Amsterdamas, Nyderlandai
Dar vienas miestas, kuris taip pat dūsta nuo masinio turizmo – Amsterdamas. Kiek daugiau nei 820 tūkst. gyventojų turintis miestas 2023-aisiais pristatė reklaminę kampaniją, kurioje be užuominų buvo nurodoma, kokie turistai nelaukiami Nyderlandų sostinėje. Nauja reklamos kampanija „Stay away“ (liet. laikykitės nuošalyje) teigia, kad jaunimas nuo 18 iki 35 metų, kuris į miestą ketina keliauti dėl gėrimo, prostitucijos ar narkotikų, turi pamiršti kelią į Amsterdamą.
Visiems šiems šėlionių mėgėjams primygtinis raginimas „laikytis nuošalyje“, nes tokia „įspūdinga“ naktis gali baigtis rimtais sunkumais piniginei ar net įkalinimu. Miestas jau uždraudė kanapių suktinių rūkymą viešose vietose, riboja naktinių įstaigų darbo laiką senamiestyje, taiko kitus ribojimus.
Miesto savivalda ties tuo nesustoja: siekia apriboti barų, bernvakarių ir mergvakarių skaičių mieste, nori sumažinti upių kruizų skaičių. Amsterdamas taip pat nori perkelti savo raudonųjų žibintų kvartalą į naują „erotinį centrą“ už miesto centro ribų. Jei šių ribojimų nepakaks, tuomet ketinama imtis ir kitų – tokių kaip kanapių suktinių rūkymo balkonuose.
Straipsnis paruoštas pagal užsienio spaudą.