Kuo skiriasi vėluojantis ir prarastas bagažas?
Vėluojantis bagažas yra tada, kai oro uosto darbuotojai turi informacijos apie bagažą – kur jis yra, kuriame oro uoste pasiliko, kas su juo atsitiko. Lagaminas laikomas prarastu po 21 dienos, kai nėra jokios informacijos, t. y. joks oro uostas neužregistravo panašaus neatsiimto ar neidentifikuoto bagažo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kodėl lagaminai pasimeta arba vėluoja?
Lagaminai gali pasimesti dėl daugybės priežasčių. Dažniausiai bagažas pasimeta, kai praranda bagažo registracijos šakneles ir todėl nebegali būti atpažintas. O vėluoja paprastai dėl trumpo persėdimo laiko tarp skrydžių. Tokiu atveju oro uosto darbuotojai fiziškai nespėja perkelti visų bagažų iš vieno orlaivio į kitą. Taip pat bagažas gali neatvykti ar vėluoti dėl per didelio visų lagaminų svorio, papildomos saugumo patikros ar žmogiškos darbuotojų klaidos.
Kartais užtrunka atgauti savo lagaminą, nepaisant to, kad yra tiksliai žinoma, jog jis buvo paliktas tam tikrame oro uoste, pavyzdžiui, Vilniuje. Kodėl?
Priežasčių gali būti labai daug. Iš dažniau pasitaikančių yra dėl orlaivio talpos, draudžiamų gabenti orlaiviu daiktų ar trumpo persėdimo oro uoste, kai yra keliaujama tranzitu. Pavyzdžiui, į kai kuriuos mažesnius orlaivius gali netilpti visi bagažai – tai tampa ypatingai aktualu žiemos atostogų laikotarpiu, kai skrendama slidinėti.
Kita priežastis yra neleistini daiktai – keleiviai įsideda į registruojamą bagažą, pavyzdžiui, išorinę įkraunamą bateriją, elektronines cigaretes ar didelį kiekį ličio baterijų. Tokiu atveju keleiviai yra kviečiami per garsiakalbį sugrįžti prie registracijos stalų, tačiau ne visi į tai atkreipia dėmesį ir sugrįžta. Tuomet bagažas pasilieka oro uoste.
Jei lagaminai netelpa į lėktuvą, kas daroma tokiais atvejais?
Į lėktuvą netilpę lagaminai yra perkeliami į kitą reisą, net nebūtinai tų pačių oro linijų. Jei taip nutinka, atvykęs į oro uostą keleivis turi užpildyti bagažo paieškos paraišką. Darbuotojai išduoda keleiviui PIR (angl. Property Irregularity Report), bagažui atvykus į oro uostą, jis yra pristatomas keleiviui į namus arba keleivis gali atvykti atsiimti jo pats.
Kokių daiktų nerekomenduojama dėtis net į registruotą bagažą?
Visada atkreipkite dėmesį neleistinų registruojamame bagaže daiktų sąrašą. Taip pat į registruojamą bagažą nerekomenduotina dėtis greitai gendančių produktų, tokių kaip žuvis, termiškai neapdorota mėsa ar pieno produktai. Jeigu toks bagažas būna pamestas, greičiausiai jis bus utilizuotas dėl sanitarinių normų.
Kas nutinka bagažui, jei neatrandami jo tikrieji savininkai?
Jeigu nutinka taip kad bagažas atkeliauja į Vilniaus oro uostą, tačiau jo kelionės tikslas yra kitas oro uostas, bagažas yra siunčiamas į numatytą galutinį tašką. Jei galutinis oro uostas yra teisingas ir bagažo niekas neatsiima, kurį laiką bagažas saugomas bagažo paieškos biuro sandėlyje ir kelių savaičių laikotarpyje yra išsiunčiamas į oro linijų, su kuriomis buvo atskraidintas, būstinę.
Kaip galima apsaugoti savo bagažą nuo pasimetimo?
Siūlytume atkreipti dėmesį į draudžiamų gabenti orlaivyje daiktų sąrašą ir nesidėti tokių daiktų į registruojamą bagažą. Antras patarimas būtų, jeigu įmanoma, nesirinkti jungiamųjų skrydžių su trumpu persėdimo laiku, t. y. mažesniu nei dvi valandos. Kad bagažą galima būtų identifikuoti lengviau, keleivių prašoma apibūdinti bagaže esančius daiktus kuo tiksliau – nurodyti drabužių, batų gamintojus, aprašyti lengvai atpažįstamus daiktus. Todėl siūlytume prisiminti, ką dedate į lagaminus.
Ar yra skiriamųjų ženklų, kuriuos rekomenduojama uždėti ant lagamino, kad būtų įmanoma greičiau jį surasti pasimetimo atveju?
Viena iš efektyvesnių priemonių yra užsikabinti kortelę arba įsidėti lapą į bagažo vidų su kontaktiniais duomenimis. Taip pat labai pagelbėtų ant lapo užrašytas skrydžio numeris ar kokia kita su skrydžiu susijusi informacija.
