Atvažiavome iš paprastos Prancūzijos į prabangųjį Monaką. Iš karto galiu pastebėti, kad čia labai tvarkinga. Jie tvarkos palaikymui išleidžia tūkstančius eurų – kaip ir pridera Europos prabangos bei azartinių lošimų sostinei.
Noriu atsiprašyti, kad laida nebus labai prabangi. Kainos čia yra tokios didelės, jog net ką nors paprastesnio parodyti neužtenka pinigų. Pirmas sunkumas – viešbučio paieška. Internete išmetė vos 18 variantų, kai kituose dideliuose miestuose siūloma šimtai ar net tūkstančiai skirtingų vietų. Iš jų nelabai buvo, ką rinktis. Vienas kainavo 2,5 tūkst. eurų nakčiai, kitas – 1,7 tūkst. Išėjo kaip išėjo ir išsirinkau tai, kas buvo pigiausia.
Pigiausias viešbučio kambarys vienai nakčiai čia kainuoja 220 eurų – radau tris skirtingus tokius variantus. Įėjus į maniškį kambarį, viskas gražu, švaru – tikrai neblogai. Kambarys mažas, bet tvarkingas, yra net balkonas su vaizdu į jachtų prieplauką. Įdomu, kad kai Monake vyksta „Formulė 1“ lenktynės, šis kambarys nakčiai gali kainuoti net 10 kartų brangiau, nes balkone matoma gatvė, kuri tampa lenktynių trasa.
Norisi patikrinti paprastą maisto prekių parduotuvę – pažiūrėti, kiek kainuoja maistas. Pavyzdžiui, krabų lazdelės – 3,64 Eur, alyvuogių indelis – 4,38 Eur, obuolių kilogramas – 4,49 Eur, 12 kiaušinių indelis – 7,50 Eur. Galima rasti ir mažesnių, ir didesnių kainų.
Jei jūsų kišenėse nėra labai daug banknotų, atvykę į Monaką, vis tiek galite smagiai praleisti laiką. Pavyzdžiui, mėgautis vasariškais malonumais – tam skirtas Monako viešasis baseinas, kur yra daug gultų, skėčių nuo saulės. Taip pat yra fantastiškas vaizdas – matosi centrinė Monako dalis.
Įdomu tai, kad baseinas nėra laikomas prabanga – jis skirtas čia dirbantiems žmonėms, kurie aptarnauja turtuolius – jie turi savo baseinus, o personalas eina čia. Anksčiau dienos bilietas kainuodavo 7,50 Eur, bet kainos kyla, taip nutiko ir baseine, tad dabar kainuoja 12 eurų visai dienai.
Kad ir kaip norėčiau apsisukti pigiau, paprastų vietų čia nėra. Atėjau į legendinę kavinę Monte Karlo centre. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nori čia valgyti – patalpos, kurios žiba auksu ir prabanga. Nieko neišgalėjau užsisakyti iš pagrindinio meniu, todėl pasiėmiau tai, kas buvo pradžioje: užkandžių ir pirmųjų patiekalų.
Užsisakiau tradicinės prancūziškos svogūnų sriubos, o štai lašišos tartaras kainavo 27 eurus, Cezario salotos su vištiena – 28. Tiesą sakant, salotos liūdnai nustebino, jos niekuo neypatingos.
Daugiau įspūdžių iš Monako pamatysite naujausioje „Orijaus kelionės“ laidoje.
