Organų prekiautojai reguliariai atvyksta į kaimą, aplinkinius regionus ir įtikina skurstančius gyventojus parduoti po vieną inkstą. Jie įkalba neturtingus žmones vykti į Pietų Indiją ir ten darytis operacijas. Kokių tik istorijų jie nepripasakoja kaimo gyventojams – kad žmogui būtinai reikia inksto, o be jo jis mirs, kad išpjautas inkstas ataugs.
Pavyzdžiui kaimo gyventoja Geetha pardavė savo inkstą vos už 2 000 dolerių.
„10 metų žmonės atvyksta į mūsų kaimą ir įtikinėja parduoti inkstus, aš nesutikdavau“, – pasakojo moteris. Bet šeimai didėjant stiprėjo ir troškimas turėti namą.
„Visada norėjau turėti savo namą, sklypelį žemės, o kai vaikų padaugėjo, man to tikrai reikėjo“,- teigė moteris.
Taigi ji su svaine, organų prekiautoja, nuvyko į Indiją ir ten jai atliko operaciją.
Procedūra truko vos pusvalandį, bet moteris pragulėjo ligoninėje tris savaites.
„Pabudusi po operacijos jaučiausi tarsi nieko nebūtų nutikę, nustebau, kad jau viskas, – pasakojo moteris. – Man sumokėjo 200 000 Nepalo rupijų už inkstą, už kuriuos nusipirkau namą ir žemės.“
Deja, Geethos namą (už kurį ji sumokėjo inkstu) sugriovė per žemė drebėjimą Nepale balandžio 25 d. Kaimo gyventojai skandino sielvartą alkoholyje. Organų prekiautojų dar padaugėjo. Kasmet įvyksta apie 10 000 nelegalių organų pardavimo operaciją, o inkstų parduodama apie 7 000.
Ne visi prekiautojai organais siūlo pinigus.
Kartais gyventojai pagrobiami ir priverčiami atlikti operaciją. Arba juos įtikina, kad jiems reikia operacijos ir tada pašalina inkstą. Yra atvejų, kad žmones nužudo ir paima abu inkstus. Organus parduoda tiems, kam jų reikia, šešis kartus brangiau, nei buvo mokėta.
Pernai „Time“ žurnale rašyta apie Kenamą Tamangą, kurį apgavo jo paties žentas. Jis pažadėjo Temangui geresnį darbą Indijoje, o nuvykus vyriškį nuvežė į ligoninę ir pasakė, kad jam išoperuos inkstą.
„Man pasakė, kad gausiu daug pinigų už inkstą, kad jokių komplikacijų nebus. Jis (žentas) netgi sakė, kad inkstas ataugs“, – pasakojo vyriškis.
Bahaduro Damai istorija panaši. Jis irgi išvyko į Indiją ieškoti geresnio darbo, bet greitai suprato esąs neblaivus, su grupe nepažįstamų žmonių Bangalore. Jam suleido vaistų, nuo kurių jis prarado sąmonę. Vyriškis pabudo ligoninėje, be vieno inksto. Po mėnesio jam sumokėjo 150 dolerių ir išsiuntė namo. Jis nusipirko nedidelį plotelį žemės.
Teisininko, žmogaus teisių gynimo programos Nepale koordinatoriaus Laxmano Lamichhane‘o, žmonės jaučiasi nesaugūs, gyvena baimėje, nepaisant apsaugos. Jie kasdien susiduria su daugybe naujų veidų, dalis iš jų būna organų prekeiviai, bandantys apgauti, žadantys geresnį darbą Indijoje ir kitur.
Teisininkė Krishna Pyari Nakarmi teigė: „Grįžę į kaimus per apgaulę pardavę organus žmonės tampa apkalbų objektu, apie sklando paskalos. Jų dažnai vengiama bendruomenėse. Net jų vaikai diskriminuojami mokykloje. Tie žmonės prislėgti, kenčia, todėl ima gerti.“