Taip pat skaitykite: Portugalijoje gyvenusi Violeta: neapsigaukite - čia būna ir sniego, ir pūgų
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.
„Tačiau sunkiausia čia – nežinomybė, pas kokį gydytoją nuvykti, jeigu susirgsi, koks kirpėjas geriausias, kur susitaisyti batus...“, – būtent tokius pagrindinius sunkumus įvardija Erasmus+ programa pasinaudojusi ir pusei metų į Budapeštą mokytis išvykusi Gintarė Šležaitė (23 m.).
Šiuo metu, Vytauto Didžiojo universitete, ketvirtame kurse, viešąją komunikaciją studijuojanti mergina jau greitai savo rankose laikys bakalauro studijų diplomą, tačiau sutiko mielai pasidalinti savo įspūdžiais iš vienos geriausių bei daugiausiai iššūkių pareikalavusios kelionės gyvenime.
– Ar ilgai svarstei galimybę pasinaudoti Erasmus+ programa?
Apie Erasmus+ sužinojau dar būdama mokinė iš vyresnių draugų ir artimųjų. Jau tada supratau, kad tik atsiradus galimybei išvykti tikrai pasinaudosiu šia programa.
Tai puiki proga pakeliauti, pajausti kitą kultūrą, išbandyti naujus dalykus, ko Lietuvoje nebandytum ir net neturėtum tam galimybių. Tik patekusi į VDU sužinojau, kad šis universitetas suteikia dideles galimybes išvažiuoti studijuoti į užsienį, tai vienas iš universiteto privalumų, tereikėjo tik gero vidurkio, anglų kalbos žinių ir aktyvaus dalyvavimo akademinėje bendruomenėje. Tada supratau, kad viskas įmanoma, tik reikia pasistengti.
– Kodėl pasirinkai studijas būtent Vengrijoje?
Rinkausi ne šalį, o miestą – Budapeštą. Jame teko lankytis dar vaikystėje, buvau sau davusi pažadą, kad čia sugrįšiu, kad galėčiau čia pagyventi, pajausti tikrą miesto dvasią. Mane tas miestas tiesiog užbūrė.
Be to, dauguma traukia į vakarus ar Skandinaviją, o man patinka plaukti prieš srovę. Taip pat Budapeštas nėra populiari kryptis, kai kalbame apie turistus iš Lietuvos. Beviso to, Budapešte patogios kainos norint sėkmingai išgyventi už studento stipendiją. Būtina nepamiršti, kad šitas miestas garsėja gera studijų kokybe.
– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Budapeštą? Kas buvo keista, neįprasta?
Ne paslaptis, kad šis miestas garsėja žmonėmis, kurie renkasi gyvenimą gatvėje, jų ten tikrai daug. Taip pat mane nustebino žmonių gausa. Nors žinojau, kad šiame mieste gyvena daug žmonių, tačiau nesitikėjau, kad tai net 3 mln., o tai, jau visa mūsų šalis viename mieste.
Kadangi stipendija buvo pakankamai didelė, mane nustebimo ir mažos kainos. Viskas atrodė pakankamai pigu, išskyrus būsto nuoma. Taip pat buvau sužavėta bendrabučio įrengimu. Jis buvo nepalyginimai geresnis negu Lietuvos universitetuose.
Šioje srityje Lietuva dar turi kur tobulėti. Taip pat studentų bendrabutyje yra daug laisvės. Tai lyg gyvenimas bute, kur niekas nekontroliuoja kada grįžti, niekas nereikalauja prašymų rašymo, kad pas tave galėtų atvykti draugai. Tu gyveni nepriklausomai nuo nieko, tiesiog turi palaikyti tvarką savo kambaryje, kas yra normalu, kur tu begyventum.
– Ar daug skiriasi studijų kokybė Vengrijoje, ir ten, kur mokaisi Lietuvoje?
Aš mokiausi viename iš geriausių Vengrijos universitetų – Korvinus. Man ten teko studijuoti su magistrantais, nors buvau tik III kurso bakalauro studentė, bet atvykus į Erasmus+, taip nutinka dažnai dėl dalykų nesuderinamumo.
Turiu pripažinti mokslo kokybė buvo tikrai geresnė nei Lietuvoje, kadangi paskaitose būdavo 10–15 žmonių ir visi turėjo galimybę kalbėti, reikšti savo nuomone, diskutuoti. Tiesiog turėjai būti aktyvus studentas.
Namų darbai buvo užduodami kiekvieną dieną. Jie būdavo analizuojami kartu su studentu ir dėstytoju, kad suprastum, kokios klaidos, kokie turi būti pataisymai. Visi dėstytojai turėjo tarptautinės patirties, todėl nekilo problemų dėl anglų kalbos.
Dauguma egzaminų vyko žodžių ar prezentacijų metodu, tokiu būdu dėstytojai galėjo įvertinti ne tik tavo žinias viena ar kita tema, tačiau ir studento gebėjimą kalbėti prieš auditoriją, sumanumą atsakyti į sudėtingus klausimus – juk jie ruošia komunikacijos specialistus. Niekas netaikė nuolaidų, nors tu ir Erasmus+ studentas visi dėstytojai vertino tave lygiai taip pat, kaip studentą iš Vengrijos.
- Išvykusi buvai pusei metų. Kas buvo sunkiausia?
Nežinomybė, pas kokį gydytoją nuvykti, jeigu susirgsi, koks kirpėjas geriausias, kur susitaisyti batus ir panašiai. Esi priklausomas nuo vietinių nuomonės. Poliklinikoje, retai kas kalba angliškai, todėl iškilo problema paaiškinti, kokių nusiskundimų su sveikata turi. Taip pat dažnai vietiniai kelia kainas vien dėl to, kad tu esi turistas ir taip nori iš tavęs pasipelnyti.
– O kas kitoje šalyje tau pasirodė maloniausia?
Kad kiekvieną dieną nauji žmones, nauji potyriai. Kiekvieną dieną sužinai kažką naujo, po naują faktą. Buvimas kitoje šalyje, tai lyg naujos knygos skaitymas. Taip pat niekas tavęs niekas nepažįsta ir tu nieko nepažįsti, todėl sunku arba net kartais neįmanoma susidaryti tam tikros pirmosios nuomonės. Viską kuri iš naujo.
– Kaip sekėsi bendrauti su vietiniais studentais?
Puikiai. Vengrai nuoširdūs žmonės, jeigu tu jiems geras, jie tau irgi bus geri. Turėjome draugų vengrų, kurie kilę iš mažų miestelių, net teko lankytis jų tėvų namuose. Buvome sutikti kaip didžiausi svečiai, stalas buvo perkrautas tradiciniais patiekalais.
– Tikriausiai teko dalyvauti ne viename vakarėlyje. Papasakok, kaip studentai linksminasi?
Taip pat pats Budapeštas garsėja savo ruin pub‘ais ir labai mėgsta vakarėlius baseinuose.
– Koks tau pasirodė pats Budapeštas?
Gyvas ir tarptautinis. Pritraukiantis daug turistų dėl savo architektūros ir naktinio gyvenimo. Dažnai į miestą atvyksta vokiečių turistai, kuriuos žavi žemos vyno kainos ir nemokami naktiniai klubai. Budapeštas nėra įvertinas miestas, teko lankytis Romoje, Paryžiuje, tačiau Budapeštas man paliko daug didesnį įspūdi negu šios mano paminėtos sostinės. Jame jaučiamas nuoširdumas ir paprastumas. Man Budapeštas – lyg antri namai, į kuriuos visada norėčiau sugrįžti.
– Ar teko pastebėti kažkokių esminių kultūrų skirtumų tarp Lietuvos ir Vengrijos?
Vengrija turi daug panašumų su Lietuva, todėl didelių netikėtumų nebuvo. Tačiau mano patirtis rodo, kad vengrų jaunimas labiau tikintis, dažniau sekmadienį einą į bažnyčią, o prie rytinio stalo visada meldžiasi.
– Ar pasiryžtum dar kartą išvykti mokytis svetur? Gal rinktumeisi egzotiškesnę šalį?
Žinoma, tai galimybė ne tik tobulėti, pažinti kitą kultūra, bet iš naujo pažinti save. Nebijočiau grįžti į Budapeštą, tai puikus miestas, turintis gerų universitetų, tačiau norėčiau pamatyti ir pagyventi visai svetimoje šalyje ir jos kultūroje. Gal Afrikoje ar Azijoje, štai ten su kultūriniais skirtumais susidurti tektų kiekvieną dieną.