„Karvingas“ kilo iš angliško žodžio carving, reiškiančio „drožinėjimas“, „raižymas“, „pjaustymas“. Šiandien šiuo žodžiu apibūdinama meninė ar dekoratyvinė vaisių ir daržovių pjaustyba, kai iš arbūzų, obuolių ar net bananų kuriamos ištisos skulptūros.
Dekoratyvinis vaisių ir daržovių pjaustymas atsirado Tolimuosiuose Rytuose ir per tūkstančius metų tapo nacionalinių tradicijų dalimi. Šis menas reikalauja didelio kruopštumo, žinių ir kūrybingo požiūrio. Dekoratyvinio raižymo paslaptys ilgus metus buvo perduodamos iš kartos į kartą kaip tikra vertybė ir duotybė, kurios reikia nusipelnyti.
Atrodytų, kokios čia paslaptys? Imi ir pjaustinėji. Tikrai ne. Rytų šalyse dekoratyvinis vaisių ir daržovių raižymas skiriasi. Sakykime, kinų ir japonų meistrai nuo seno vaizdavo gyvūnus, žmones, hieroglifus, tad šių dviejų tautų menas turi panašumų. Čia lengva rasti kovų ir pergalių scenų, kautynių su drakonais vaizdų, sveikinimo šūkių. Kinų ir japonų meistrai dirba su formomis ir trafaretais, kurie leidžia iki menkiausios detalės atkartoti jau kurtus piešinius.
Visiškai kitoks Tailando meistrų kuriamas menas. Orchidėja – gėlė, vyraujanti ne tik valstybės simbolikoje, bet ir vaisių bei daržovių pjaustyboje. Tailando meistrai puikiai raižo gėlių kompozicijas. Jos – kaskart vis kitokios: subtilios ir išskirtinės. Jokių ypatingų trafaretų čia nereikia – pakanka peilių ir rėžtukų.
Ir Lietuvoje
Šiandien Rytų šalys pasiekiamos bene taip pat lengvai kaip Lietuvos kurortai. Mūsų tautiečiai iš svetur parsiveža ne tik įspūdingą įdegį ir gerą nuotaiką, bet ir naujos patirties. Taip nutiko ir Dariui Biriukui – jis per atostogas pamatė vaisių raižinius ir grįžęs namo būtinai norėjo kažką panašaus sukurti pats.
„Tie raižiniai atrodė įspūdingai. Iš pradžių maniau, kad juos kurti –
labai sudėtinga, kad reikia ne tik žinių, bet ir specialių įrankių, tačiau pamažu perpratau dekoratyvinio pjaustymo subtilybes. Aplinkiniai sako, kad gražu, tad tikriausiai šį bei tą jau moku“, – šypteli Darius.
Jo kuriamos vaisių kompozicijos puikuojasi ant vestuvių, jubiliejų, įmonių vakarėlių stalų, tačiau pats Darius to darbu ar verslu nevadina.
„Raižau, nes man tai malonu, nes patinka kitiems, nes kelia nuotaiką.
Kuriu kitų ir savo malonumui – taip atsipalaiduoju, pailsiu, – šypteli pašnekovas. – Noriu ir kitus paskatinti raižyti. Tereikia bandyti, ir pavyks.“
Pripažintas talentas
Darius – labai kuklus, ir tame, ką daro, jokio ypatingo talento neįžvelgia, tačiau tarptautinė komisija nusprendė kitaip: lapkritį Lietuvos parodų centre „Litexpo“ parodos „BaltShop. BaltHotel. BaltGastro 2012“ bei mugės „BAF 2012“ metu jis buvo pripažintas metų talentu.
„Kai nusprendžiau dalyvauti, laimėti nesitikėjau – tik norėjau parodyti, ką moku. Dar ir žmona bandė atkalbėti. O kai laimėjau, buvau labai laimingas ir vis netikėjau, ar tikrai aš. Tikrai aš?“ – šypsosi Darius.
Jam buvo svarbu sužinoti, ar tikrai tai, ką jis daro, įvertins ir kompetentinga komisija, gal draugai ir pažįstami tik pataikauja, kai giria jo darbus... „Buvo taip netikėta, kai įvertino. Juk esu tik Darius, o ne kokio nors garsaus restorano atstovas ar svarbios asociacijos narys, – sako pašnekovas. – Kai laimėjau, džiaugsmas buvo neišpasakytas.“
Paprastas, bet neprastas
Darius nėra virėjas. Nevadina jis savęs ir menininku ar vaisių ir daržovių raižymo profesionalu. Iš tikrųjų jis – barmenas.
„Jau beveik 20 metų dirbu šį darbą, ir man jis labai patinka. Esu iš Kėdainių – mažo miesto, kur vieni kitus puikiai pažįsta. Vilniuje būčiau paprastas barmenas iš daugelio kitų barmenų, o Kėdainiuose esu barmenas Darius, kurį daugelis žino, pas kurį eina, su kuriuo bendrauja, – dėsto pašnekovas. – Tiesą sakant, negalvojau tiek metų dirbti bare. Juk barmenas reikalingas, kol jaunas ir gražus, o su metais tampi ne toks jaunas, ne toks gražus ir ne toks reikalingas, tačiau kol kas skųstis negaliu. Man ir toliau patinka mano darbas, jaučiuosi reikalingas.“
Paklaustas, kuo ypatingas jo darbas, Darius atsako, kad būti barmenu kartu reiškia būti geru psichologu, kuris žino, kada reikia išklausyti ir patarti, o kada – nutylėti. „Kiekvienas svečias turi gauti tai, ko atėjo. Kažkas – ypatingą, tik jam paruoštą kokteilį, kažkas – patarimą, kažkas – gerą žodį. Vien pilstyti gėrimus šiame darbe maža“, – įsitikinęs barmenas.
Pastūmėjo aplinkiniai
D. Biriukas niekada nestovi vietoje – kaip pats sako, visada reikia ieškoti kažko naujo.
„Visuomet stengiuosi tobulėti savo darbe, tačiau ši raižyba buvo kažkas visiškai naujo, visiškai kitokio. Turkijoje, kai pamačiau įspūdingus raižinius, pagalvojau kaip ir visi, kad pačiam taip padaryti neįmanoma, nufotografavau ir pamiršau, tačiau vieną dieną, jau būdamas Lietuvoje, internete atradau dekoratyvinio pjaustymo pamoką. Nuėjau į parduotuvę, nusipirkau arbūzą ir ėmiau praktikuotis. Pavyko. Nebuvo labai gražu, bet raižymo techniką perpratau“, – pasakoja Darius.
Barmenas vis labiau domėjosi dekoratyvine pjaustyba. Savo raižinius dovanojo draugams ir pažįstamiems, o šie juos vertino. „Būna, darbo metu klientų nėra, tai aš pjaustinėju. Rezultatą padedu ant baro. Gražu, – sako Darius. – Aplinkiniai pastebi, įvertina. Jie ir pastūmėjo kurti toliau.“
Per ketverius metus pašnekovas įgudo taip, kad arbūzą išraižo per keturias valandas. „Nepriklausomai nuo to, ar jis didelis ar mažas. Ant didelio arbūzo – didesni štrichai, ant mažo – mažesni. Pjaustau visą arbūzą – ne tik „paradinę“ jo pusę, tad tai užima laiko“, – prisipažįsta vyras.
Pasak jo, dekoratyvinis raižymas nėra sudėtingas procesas, tačiau jis turi patikti tam, kuris jo imasi. „Tau turi būti gražu, tuomet patiks ir kitiems“, – šypsosi barmenas.
Peiliu už 9 litus
Matydami Dariaus darbus žmonės mano, kad jie kuriami specialiais įrankiais, tačiau taip nėra. „Turiu tuos įrankius, tačiau jais beveik nepjaustau. Tuomet darbai būna pernelyg lygūs, pernelyg taisyklingi. Man patinka, kai raižiniai nėra labai simetriški ar labai tvarkingi – viskas, kaip gamtoje. Čia bus lapelis, čia – gėlytė, o čia gal ir tuščią vietą paliksiu... Vienas lapelis išraižomas giliau, kitas – ne taip giliai. Kai pjaustai specialiais įrankiais, jie visi būna vienodi“, – teigia Darius.
Būtent todėl bene visi pašnekovo darbai kuriami paprasčiausiu peiliu, kadaise pirktu už 9 litus...
„Niekada iš anksto nepiešiu ant popieriaus konkrečių ornamentų – viskas gimsta spontaniškai. Nebent raižau vardus, įmonės logotipą, konkretų ženklą... – sako Darius. – Tuomet iš anksto apgalvoju, kaip tai atrodys, kurioje vaisiaus vietoje bus, pasibraižau planelį.“
„Aštrus“ pomėgis
Darius parodo savo rankas. Ant jų – smulkūs brėžiai, įpjovos. „Be to neapsieisi. Peiliukas – labai aštrus, tad kartais nori nenori įsipjauni. Tokia mano pomėgio specifika“, – atskleidžia barmenas.
Nuo aplinkinių Darius nieko neslepia – raižymo gudrybių pamoko ir kitus.
„Dažnai sulaukiu užsakymų paruošti vaisių stalą konkrečiai šventei: vestuvėms, jubiliejui, įmonės šventei. Kai ką pasiruošiu iš vakaro, kai ką raižau jau vietoje – šventės metu. Aplinkiniai prieina, stebi, klausinėja. Viską parodau, paaiškinu. Neturiu jokių paslapčių, nieko nuo nieko neslepiu“, – juokiasi vyras.
Skanauti – būtina
Darius pabrėžia, kad užsakovams sunku įsiūlyti kažką nauja. „Jeigu jie yra matę, kaip iš bananų darau delfinukus, vadinasi, ir savo šventėje pageidaus delfinukų, – šypsosi barmenas. – Jeigu matė palmę ar piramidę, būtinai norės jų.“
D. Biriukas stengiasi, kad ant vaisių stalo būtų didžiulis pasirinkimas – ne vien arbūzų, obuolių ir bananų. Vaisių asorti ne tik puošia stalą, bet ir pamalonina gomurį.
Paklaustas, ar negaila, kai jo kūriniai valgomi, Darius tik nusijuokia: „Dažniausiai to nematau, tačiau įvairių istorijų esu girdėjęs. Kažkas deda į šaldymo kamerą, kažkas stebi, kad šventės metu niekas nevalgytų, nes pirmadienį veš į darbovietę, kažkas arbūzą pjausto gabalais ir siunčia giminėms į įvairius Lietuvos pakraščius... Gaila būna tada, kai pradedama taupyti ir galų gale vaisiai lieka nesuvalgyti. Visiems sakau: skanauti – būtina.“
Patarimai šventėms
Barmenas mielai pasidalijo patirtimi, kaip šventinį stalą galėtų pasipuošti kiekvienas iš mūsų. Jeigu nemokate raižyti, greičiausiai taip greitai ir neišmoksite, bet kodėl gi nepabandžius jo papuošti paprastomis ir visiems prieinamomis priemonėmis?
„Sudėliokite eglutę iš obuolių. Pirmame aukšte dėkite daugiausia, antrame – mažiau, trečiame – dar mažiau. Turėsite eglutę-piramidę. Vaisius patepkite želatina ir apiberkite cukraus pudra. Obuoliai blizgės kaip ledas, o cukraus pudra atrodys kaip sniegas“, – pataria pašnekovas.
Galite sudėti vaisius į didelį padėklą ar lėkštę ir apiberti cukraus pudra. Smeigtukais prismeikite iš anksto paruoštas figūrėles. Jas galite išgauti sausainių formelėmis. Taip turėsite elniuką iš kriaušės, žvaigždutę iš obuolio ir pan.
„Galima iš obuolių ar ananasų pasidaryti palmę. Tereikia nupjauti galus, išskobti vidų (jį galėsite panaudoti desertui) ir suverti vieną ant kito ant medinio stovo. Viršų papuoškite palmių lapais. Prismaigstykite įvairių vaisių – štai jums ir stalo puošmena“, – sako Darius.