Tarpukario komunalkių kompleksas Berlyne, tapęs pasaulio paveldo dalimi

Berlyno modernistinių gyvenamųjų namų kompleksas (vok. Siedlungen der Berliner Moderne) - 6 namų statinys, sukurtas 1910-1933 m. Veimaro respublikoje, kai Berlynas sparčiai progresavo tiek politine, tiek kultūrine prasme. Pasaulio kultūros paveldu jie tapo 2008 m. liepos mėn.

Taip pat skaitykite: 10 ypatingų Senojo žemyno kampelių

arba: „25 Hours Bikini“ viešbutis Berlyne: paskutinis hipsterių mados klyksmas

Namų projektus kūrė architektai Walter Gropius, Bruno Taut bei Hanz Bernhard Scharoun. Berlyno statybinio komplekso vadovas Martin Wagner buvo kairiųjų politinių pažiūrų šalininkas ir būtent jo iniciatyva per kelis metus pastatyta beveik 150 000 naujų butų, kurie atitinka šiuolaikinės statybos standartus.

Naujieji būstai visiškai skyrėsi nuo tų, kuriuose iki tol teko gyventi Berlyno gyventojams. Neužterštas oras, patogi viešojo transporto sistema, centrinis šildymas tuo metu buvo tikra revoliucinė naujovė. Architektams pavyko suderinti politinės padėties reikalavimus su novatorišku požiūriu.

Pats ankstyviausias (1912 m.) yra architekto B. Taut‘o miestas – sodas Felkenbergo rajone. B. Tautas taip pat suprojektavo pasagos formos gyvenamąjį masyvą „Hufeisensiedlung“ Britzo rajone, Schillerpark kaimelį ir Carl Legieno kvartalą.

Taip pat į sąrašą įtraukti du nuosaikaus modernizmo pavyzdžiai – Siemensstadto gyvenvietė (esanti Berlyno Špandau rajone) bei „Baltasis miestas“ (Berlyno kvartalas, dar vadinamas „Šveicarų kvartalu“). Šie modernistiniai gyvenamieji namai tapo pirmaisiais XX amžiaus Pasaulinio Berlyno paveldo paminklais.