40 cm. dydžio bronzos bareljefas, sukurtas Romo Kvinto, yra matomas praeiviams ant „Novotel“ ir verslo centro pastato sienos (Vilniaus g. 10). 2013 m. birželio mėnesį atidengta skulptūra vadinama „Sėkmės pilvu“, mat ją paglostę iniciatyvūs ir verslūs žmonės gali tikėtis sėkmės.

Kūrinio atidarymo metu buvo pristatyta ir legenda, susieta su kūriniu: „Esu girdėjęs pasakojant apie seniai Vilniuje gyvenusią skurdžią šeimą. Ji vos sudurdavo galą su galu, vaikai lakstė apdriskę ir alkani. Bet visų nuostabai, jie augo nepaprastai gabūs, o subrendę tapo turtingais pirkliais ir nagingais amatininkais, gaminančiais aukštuomenei madingiausius daiktus.

Sakoma, tos šeimos istorija susidomėjo ir Vilniaus burmistras, pats nutaręs paklausti motinos, kokia jos auklėjimo paslaptis. Tuomet ji jam pasakė: „Kiekvieną rytą būsimam pirkliui, kai jis dar gulėjo lopšyje, paglostydavau pilvuką, o juvelyrui – rankeles. Ką glostai, tas ir auga“, – atsakė moteris ir paglostė burmistrui galvą.“

„Stebuklas“ Katedros aikštėje

Vienoje populiariausių Vilniaus erdvių, Katedros aikštėje yra plytelė, kurioje spalvotomis raidėmis parašytas žodis „stebuklas“. Tikima, kad atsistojus ant menininko Gitenio Umbraso sukurtos plytelės ir apsisukus aplink savo ašį, sugalvotas noras būtinai išsipildys. Plytelė patraukia tiek turistų, tiek vilniečių dėmesį.

Iš viso dabar yra sukurtos keturios „Stebuklo“ plytelės – viena betoninė, gimusi dar 1994 m., ir trys granitinės. Pastarųjų prireikė tuomet, kai kinišku granitu buvo klojama visa Katedros aikštė.

Pasaulinės „Expo“ parodos Šanchajuje metu ši plytelė buvo pristatyta ir Lietuvos paviljone. Pasakojant apie ją parodos lankytojams, buvo nurodoma į magiškąsias plytelės galias, teigiant, kad ji atkeliavo iš tos vietos, kurioje senovėje žyniai savo apeigas rengdavę.

Tikslią šios plytelės kopiją galima išvysti ir viešint Gruzijos sostinėje Tbilisyje - jį įbetonuota čia esančiame Vilniaus skvere.