Taip pat skaitykite: Ką galima pamatyti keliaujant Pamario dviračių trasa?
Rusnės saloje galima nusėsti kokiai savaitei - ten tikrai ramiau nei kitoje marių pusėje kokioje Nidoje, o poilsis ne ką prastesnis turėtų būti, ir gražių turizmo sodybų pilna. O dar va tokių bažnyčių rasti galima - čia pačiame Rusnės miestelyje.
Iš kitos pusės ji net gražesnė...
Šalia jos - Rusnei itin svarbaus vokiečio Anckerio kapas.
Senovinė žvejo sodyba - dabar muziejus, kurio vienintelis darbuotojas pagyvenęs diedukas, kai mes atvykome, kaip tik pietavo ir siūlė ramiai palaukti.
O po to į kiekvieną paprastą klausimą apie muziejaus eksponatus atsakymus pradėdavo fraze: „Kantrybės, viskas bus pasakyta.“ Pasakydavo po ilgos įžangos.
Kabantis ir gerokai patręšęs tiltas Rusnės saloje per vieną iš Nemuno atšakų - Žydrūno Savicko svorio asmenys prieš lipdami ant jo lentų turėtų pasitikrinti kišenes, ar neturi kokių daiktų, bijančių vandens.
Apžvalginis bokštelis visai netoli marių - jos matosi pro meldus ir nendres. Itin mažo svorio asmenims lipti į viršų nerekomenduoju - nupūs vėjas.
Rusnės uostadvaris ir švyturys prie jo:
Uostadvario muziejus, kuris mums buvo užrakintas:
Čia jau klasika - Ventės ragas, kuriame ekskursijų metu pabuvojo tikriausiai pusė Lietuvos mokyklų (jaučiu, konkuruoja su Kryžių kalnu, Trakų pilimi, Kauno zoologijos sodu ir Vilniaus „Akropoliu“). Gražus vaizdas iš švyturio - įsilipkite.
Tušti paukščių žiedavimo tinklai:
Pasivaikščiojimo į marias takelis:
O dabar Švėkšna - buvome ne pirmą kartą, bet kiekvienąsyk kažką naujo čia atrandame. Gražus miestelis, su didele akmenimis grįsta turgaus aikšte centre.
Sinagoga, pora bažnyčių, pora dvarų ir vandens malūnas - pakankamai gėrio kaip tokiam nedideliam miesteliui... Dar ten kažkur liaudiškai tariant, durnynas, bet nematėm (pabijojome, kad ilgesniam laikui liksim).
Bažnyčia apynaujė (~100 m.), bet savo dydžiu verta katedros vardo. Kaip tik prieš ją matosi tiltelis virš kelio (kelias apačioje, nesimato) - čia dvarininkas pasidarė sau tiesiausią shortcutą iš dvaro į bažnyčią (turėjo teisę - nes pats tą bažnyčią statė).
Beje, čia turbūt vienintelė Lietuvos bažnyčia, kuri yra transporto žiede - aplink ją kelias sukasi ratu. Įsivaizduoju, kaip neblogai atrodytų Vilniuje kokiame Minsko žiede pastatyta bažnytėlė! O Švėkšnos bažnyčios vidus - sakau, vertas katedros...
Va tas lieptelis virš kelio - dvarininkai juo grįždavo į šalia esantį dvarą. Ir dabar dar gali grįžti - sakė, kad vasara iš JAV čia atvažiuoja viena dvarininkų palikuonė, kuriai dabar priklauso dvaras.
Būtent dėl to jis neseniai surestauruotas buvo:
Neblogas neveikiantis galvažmogis saulės laikrodis priešais dvarą - čia tikriausiai nepageidaujamų lankytojų atbaidymui skirtas...
Tvenkinio saloje prie dvaro - skulptūra, kuri turbūt todėl ir išliko, kad saloje - vandalai tingėjo plaukti iki jos.
Toliau nuo centro senesnė akmeninė Švėkšnos bažnyčia:
Prie turgaus aikštės - buvusi sinagoga. Lokacija idealiai tinka visokioms mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėms - keista, kad dar nenupirko...
Dar toliau radome vandens malūną, kuriame dabar viešbutis ir restoranas veikia:
Ir čia jau visiškai pamiškėse radome dvarą, apie kurį anksčiau net nežinojau. Lentelė prie jo skelbė - Vilkėnų dvaras ir parkas, 1897 m. Kažkas šviežiai jį surestauravo, gražiai gyvens, krūvą pinigo už šildymą mokės.
That's it. Varykit į pamarį.