Taigi klimato aktyvistams, aršiems kovotojams su klimato kaita, tirtantiems ir savimi netikriems gretathunbergininkams (švedų klimato aktyvistės Greta Thunberg pasekėjams)! Jiems labai norisi daug ir garsiai klykti gėdinamąją leksiką ir mojuoti vėliavomis – labai panašiai kaip kad šeimamaršininkai Lietuvoje daro.
Bulšitas. Nustokite mane gėdinti.
Rudenį, po Delfi straipsniu apie darbuotojų trūkumo sukeltą gana stiprų skrydžių apkarpymą didžiosiose skrydžių bendrovėse („Wizz Air“, „Lufthansa“, „SAS“, „British Airways“, „Ryanair“, „American Airlines“, „Delta“) heiteriai komentatoriai ploja katučių – tik pamanykite, skraidytojai nebeskraidys, planeta bus švaresnė, taip jums ir reikia.
Nereikia būti dedukcijos meno genijumi norint suprasti, kad dažnas komentatorius savo gyvenime nėra sėdėjęs lėktuve, jam kelionės lėktuvu nėra aktualu, ir šituo savo smerkimo ir komentavimo būdu jis tik išleidžia savo tulžį ant to, kuo pats nesinaudoja ir neturi. Panašiai kaip davatkos smerkia seksą, nes pačios savo laiku jo labai troško, bet negavo.
Jūs norite kalbėti apie užterštumą? Gerai, tai pakalbėkime apie užterštumą.
Didžiausią pasaulio taršos problemą sudaro ne kelionės lėktuvu, o skurdžios šalys, nesugebančios, nenorinčios ir neturinčios resursų tvarkytis su savo pavojingomis atliekomis – pavyzdžiui, Kinija sudaro 30 proc. pasaulio užterštumo, Indija – apie 6 proc. Daugiausiai pasaulį teršiančių šalių dešimtuke – didžiųjų šalių pasiutpolkė, nuo Rusijos iki Japonijos, nuo Vokietijos iki Pietų Korėjos, nuo Saudo Arabijos iki Indonezijos, taip pat ir JAV. Iš kur tas užterštumas? Ne nuo lėktuvų, o dėl pramonės, anglimi ir dujomis kūrenamų elektrinių, kalnakasybos ir automobilių.
Apie automobilius. Jūs ten Lietuvoje mėgstate važinėtis automobiliais reikia nereikia, nes tingite šimtą metrų iki prekybcentrio paeiti ir nesate pratę vaikščioti. O kas, jei pasakysiu, kad už 74 proc. užterštumo atsakinga būtent automobilių pramonė?
Tai kaip jūs drįstat? Kaip šaižiai klykė pagarsėjusi jaunuolė Greta Thunberg per United Nations klimato susitikimą 2019-aisias ir momentaliai tapo visų eko-veganų pažiba.
Kodėl vairuojate automobilius, teršiate aplinką ir visaip kitaip prisidedat prie klimato atšilimo, hipokritai jūs? Gal tuomet norėtumėte palikti savo automobilius ir eiti pėsčiomis? Ne? Taip ir galvojau. Tai kodėl siūlote man, po velnių, neskraidyti? Aš tai nevaikštau su plakatais ir nerėkiu, kad turėtumėte gėdytis, jūs prakeikti automobilininkai.
Gal jau nustosite kvaksėti apie šitą visuotinę organiką?
Asmeniškai aš skraidau į kairę ir į dešinę, ir dar su trupučiu, ir Google maps metų gale man isteriškai siunčia metų statistiką: „100 % around the the world“, „150 % around the world“. Mano darbo specifika yra tokia, kad aš dėl tam tikrų projektų greitu ir efektyviu būdu turiu padengti kartais milžiniškas geografines apimtis – tuomet tai reiškia ne keletą skrydžių per mėnesį, o šešis – aštuonis skrydžius per savaitę. Jūs teisingai perskaitėt, aš kartais per savaitę skraidau tiek, kiek jūs važinėjate iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Ar man dėlto nesmagu? Tikrai ne. Aš nežinau, ar klimato kvaksėtojai supranta, kad norint aplankyti dešimt-penkiolika skirtingų miestų, išsibarsčiusių pusės milijono kvadratinių kilometrų plote verslo žmonės fiziškai neturi laiko sėdėti traukiniuose – projektų deadline‘ai trumpi, kompanijos nori pajamų ir pelno, laikrodukas tiksi. Galbūt jūs gyvenate savo rožiniame mezginių, lėto tempo, kavos gurkšnojimo, pertraukėlių ir neskubėjimo, lėtų pasivaikščiojimų pasaulyje, bet verslo žmonės belėkdami gena laiką, tik tak, laikas pinigai – mes gyvename biznio, o ne pūstų rožinių kaspinėlių pasaulyje, todėl šitas jūsų skatinimas užimtiems žmonėms yra mažų mažiausiai nelogiškas.
Tai gal naikinkime bet kokį progresą, pažangumą, techniką ir naujoviškumą ir grįžkime į gyvenimą urvuose, kaip pirmykščiai žmonės, kur urvo gyventojai pasišviesdavo laužais, miegoti eidavo ir kildavo su saule, rūbus (klyną juosiantį diržą-sijoną) skalbdavosi upėje ir medžiodavo gyvūnus prasimaitinimui. Bus labai ekologiška, efektyvu, taip pat žiauriai daug elektros sutaupysim, milijardais.
Noriu sužinoti apie Švedijoje populiarią klimato kompensavimo programą, todėl kasu giliau: didžiausio ir populiariausio kelionių lėktuvu paieškos portalo Švedijoje flygresor.se vadovas Mattias Nyman sako, kad aviacija netolimoje ateityje turėtų tapti visiškai fossil free, be taršos, o kol kas jie siūlo vadinamąją klimato kompensaciją, kai uždėjus vieną papildomą varnelę beperkant skrydį, vartotojas gali pasirinkti kompensuoti savo skrydžio išmetamą taršą. Nusprendžiu bent jau patikrinti, kiek tai realiai kainuotų man, kaip vartotojui: testuoju bilietą iš Stokholmo į Vilnių ir atgal – jei renkuosi klimato nekompensuoti, bilietas man kainuoja 1364 SEK (apie 125 Eur), o jei renkuosi kompensuoti – 1431 SEK (apie 131 Eur). Gal ir visai tvarkoj, tada.
Kaip vyksta ta kompensacija? Vartotojai, deja, jos nemato, ir tai ją daro žymiai mažiau patrauklią: pavyzdžiui, Flygresor partneriai investuoja tas papildomas išlaidas į saulės energijos projektus, ir panašiais projektais mažina priklausomybę nuo iškastinės energijos. Visa tai labai gražu, ir švedų skaidrumu aš neabejoju, bet visgi čia toks katės pirkimas maiše – gal ten katė, o gal šermuonėlis. Kitas dalykas, šiuolaikiniai, ypač dažnai keliaujantys skraidytojai paprastai kaip įmanydami bando išlaidas mažinti, o ne jas didinti. Ši paslauga man labiau primena labdarą, kuri nežinia kaip bus panaudojama.
Panašiu požiūriu su manimi dalinasi publicistas ir rašytojas Andrius Užkalnis, su kuriuo turime bendrą aistrą kelionėms lėktuvu, o Andriaus viešus griežtus pasisakymus apie Gretos Thuneberg keliamas teorijas skaitydavau krykštaudama iš džiaugsmo ir pritarimo dar tada, kai pati nerašiau. Paklausiau Andriaus, ką jis galvoja apie skraidymo gėdą, ir jo atsakymą cituoju be korekcijų idant ši neprarastų autentiškumo:
„Man nepatinka viskas, kur man sakoma, kad esu nepakankamai geras žmogus ir turiu atsisakyti civilizacijos patogumų dėl kažkieno spaudimo ir isterijos. Aš nemanau, kad reikia šiukšlinti ir teršti, kur galima gyventi atsakingai ir švariai. Aš nemanau, kad kas nors turi naudoti gyvūnus eksperimentams, ir gana sėkmingai stengiuosi nepirkti nieko, kas yra animal-tested, nes tai žiauru. Tačiau kabinėtis prie aviacijos Vakaruose, kuri atsakinga už labai mažą dalį išmetamųjų dujų, kurios apskritai nėra didelė problema, kai milijardai žmonių trečiajame pasaulyje dauginasi ir teršia gamtą iki pajuodavimo, yra absurdiška. Taršą reikia stabdyti ten, kur ji didžiausia.
Kelios procento dalys iš aviacijos (kelionės lėktuvu sudaro 2 proc. pasaulio užterštumo – autorės pastaba), net jei jos prisideda prie klimato kaitos (kurios problema nelaikau, nes klimatas visada kito, ir gamta, ir žmogus prisitaikydavo) yra ne problema ir ne tai, kuo noriu rūpintis, o jei kas nors galvoja kitaip, aš nesutinku.“
Su Andriumi diskutuojame, kokia bus kelionių lėktuvais ateitis šitame neurotiškame skrydžių gėdos ir garsiai rėkaujančių thunbergininkų kontekste – negi žmonės iš tikrųjų iš lėktuvų persės į traukinius tik dėlto, kad fone kažkas garsiai rėkia priekaištus?
„Keliones lėktuvu labiausiai už viską lems kuro kaina ir perkamoji galia, nes žmonės nori keliauti ir civilizacija auga bei plėtojasi, kai žmonės nesėdi savo priperstame sodžiuje, kur bedantės bobutės mirksta idiotiškuose prietaruose. Prieš beveik trisdešimt metų po Vakarų Europą blaškėsi isterikai, kurie sakė, kad nuo mobiliųjų telefonų mūsų visų laukia ligos ir mirtis. Nepasitvirtino. O dėl kelionių: ne, kuo daugiau mane auklėja, tuo labiau aš elgiuosi atvirkščiai. Visą gyvenimą skraidžiau kuo daugiau, kuo ilgesniais maršrutais ir su kuo daugiau persėdimų, ir ketinu tai daryti toliau, nes man patinka“, - sako jis.
Pradžiai tiek, o dabar einu pakuotis lagamino savo kitai kelionei.
