Taip pat skaitykite: Žaviausios Europos vietos, vis dar nepatenkančios į populiariausių turizmo krypčių sąrašą
Po Panemunės dvarų ir pilių dar užsukome į Jurbarką, Šilutę, Rusnę, Ventės ragą, Švėkšną - dviems dienoms 740 km, saulės, lietaus, daugybės dvarų ir vaizdų pakako.
Vos 5 km už Kauno - Raudondvario pilis ir pastatai (statyta XVII a., bet po to kelis kartus rekonstruota XIX amžiuje, 1944 m. bėgančių nacių sudeginta ir atstatyta tik 1975 m.).
Susitarus su muziejaus prižiūrėtoja galima patekti į šaltą ir tamsų pilies rūsį (su vaiduokliais-iškamšomis - šitas nuotraukoje matomas mums įpasirodė panašus į Michaelą Jacksoną - matyt, netyčia radom tikrąją jo palaidojimo vietą).
Muziejuje - visokie eksponatai iš dvaro. Tokius mielai priglaustume namie:
ia galima pamatyti ir muzikos evoliuciją - kaip instrumentus paveikė dėžučių mažėjimo metas:
Arba evoliucijos eigoje išnykusius lygintuvus:
Pilies kieme - du identiški pastatai, matyt, aptarnaujančiam personalui, iš kurių kiekvienas kaip atskiras dvaras galėtų būti. Ir dar neaiškios kilmės vejos tatuiruotės krūmais:
Šalia - oranžerija aptręšusiai langais, per skyles joje dar galima matyti net ir augančią palmę (remia tos apvalios pastato dalies lubas) - nežinau, kaip ji iškenčia lietuviškas žiemas, kaidangi pastatas neatrodo žiemą sulaukiantis šildymo sezono. Raudonai žalios Raudondvario pilies arklidės:
Pilies bokštas apaugęs jau sumedėjusiais vijokliais:
Nuo jo matosi Nemuno panorama ir keli jo vingiai:
Dar toliau link Jurbarko - labai gražus Belvederio dvaras (1830-40 m. gimimo).
Vos atvykus mus pasitiko kažkoks vietinis su kvapeliu, gal prižiūrėtojas, ir informavo, kad dvarą neseniai nusipirko italai (už 30 mln. Lt, jei vietinis informatorius nemelavo). Jei tiesa - gerai, gal sutvarkys, kol jis nesugriuvo.
Prieš kokius penkerius metus buvome įlindę apžiūrėti dvaro vidaus - buvo išlikę originalūs laiptai, krosnių kokliai ir tt.
Nežinau, ar jie tebėra, nes dabar į dvaro vidų patekti kurį laiką nebebuvo įmanoma, užkalta ir užgrotuota aklinai - gal ir gerai, geras būdas apsaugoti nuo destrukcijos mėgėjų.
Priešais Belvederio dvarą - tokio pat itališko stiliaus svirnas.
Čia - jo vaizdas iš arčiau (jau beveik patekus į vidų):
Netoliese kitas miestelis, ne ką mažiau vertas dėmesio - Veliuona. Medinis dvaras, bažnyčia, griūvantis grūdų sandėlys, šviežiai kelininkų atkastas vietinės reikšmės Puntuko akmuo (kurį kaip tik „tatuiravo“ užrašais), piliakalnis, kuris tarybiniais metais tarnavo kaip stadionas, saulės laikrodis, Vytautas Didysis ir įdomus vietinis senukas su dviračiu, gudriai medžiojantis turistus.
XIX amžiaus grūdų sandėlys (už jo nugaros - piliakalnis):
Saulės laikrodis - buvo debesuota, todėl negalėjome patikrinti jo tikslumo.
Beje, jei praalksite, nusiteikit pakentėti - vienoje iš dviejų Veliuonos kavinių radome visiškai tuščią meniu - buvo likę tik trys kepsniai - buvom keturiese. Užtat kainos - beveik kaip Azijoje!
Medinis Veliuonos dvaras:
Iš kitos pusės - jau nebe toks ir medinis:
Veliuonos bažnyčia - vis dar nenublizginta ir net nelabai lietuviška:
Čia mūsų „gidas“ - vietinis Veliuonos gyventojas - prisistatė mums bevaikščiojant po miestelį, papasakojo, alaus siūlė (nuotraukoje alų slepia už nugaros - sako, su alumi nesifotografuosiu). Kai nuo piliakalnio pamatė, kad apačioje prie Nemuno atvažiavo vestuvininkų būrys, greitai su dviračiu nulėkė prie jų. Sako, gal pasiseks - maždaug, gal kas šampano pasiūlys...
Iš „gido“ sužinojom, kad šis tarpas tarp dviejų piliakalnių atsirado dvarininkui užsigeidus - kad neužstotų Nemuno jam žiūrint iš dvaro.
Dar keli kilometrai Jurbarko link - Raudonės pilis. Pataikėm per lietų - spalvos tik ryškesnės nuo jo:
Pilyje dabar veikia mokykla - neblogai tokioje mokytis.
Įsikorėme į bokštą - geras vaizdas į visas puses nuo jo.
Šalia pilies buvęs malūnas - sakyčiau, galėtų pretenduoti į gražiausio dvaro rinkimus.
Dėl šito kadro kai kas aukojosi lietuje:
Ir paskutinė pilis Panemunės maratone - taip ir vadinas, Panemunės pilimi. Turbūt pati tikriausia iš to maršruto pilių - bokštai, sienos, žodžiu, viskas kaip priklauso tradicinei piliai.
Iš 4 bokštų išlikę tik du - kiti du dabar galėtų tarnauti nebent kaip šuliniai.
O toliau jau pliaupė neblogai, todėl Jurbarką apžiūrėjom tik per mašinos stiklą - per Šilutę tiesiu taikymu nuvarėm nakvynei į Rusnę.