Kol vieni skundžiasi, kad vaikai nuolat sėdi nuleidę akis į telefonus, kiti stengiasi tai išnaudoti – išmanieji įrenginiai dabar reikalingi ir kelionėse. Atokiame Lietuvos kampe įsikūrusioje Rokiškio r. Juodupės gimnazijoje istorijos mokanti mokytoja ekspertė Rima Šimėnienė ėmėsi iniciatyvos ir parodė, kad mobiliuosius įrenginius galima panaudoti ne tik pamokose, bet ir užklasinės veiklos ugdyme – gide Ilzenbergo dvare dirbanti pedagogė sukūrė dvi QR kodais paremtas edukacines ekskursijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Skatina mokytis pačius
Išvykos, kai vienas žmogus pasakoja viską nuo A iki Z nemažai daliai vaikų kelia žiovulį. Todėl svarbu ieškoti būdų, kaip pačius vaikus įtraukti ieškant informacijos, mat taip ji geriau įsimenama. R. Šimėnienė pasakoja, kad būtent taip išmaniosios ekskursijos ir vyksta – patys gidai beveik nieko nepasakoja.
„Apie tai, kur vaikai atvažiavo ir kokia šios vietos istorija, supažindiname labai minimaliai. Atvykę mokiniai pasiskirsto į smulkias grupeles, jiems duodama interaktyvi užduotis: kryžiažodis, kurio klausimai išslapstyti visame dvaro parke. Vaikai pagal duotą žemėlapį ieško lentelių su QR kodu, kurias nuskaitę gauna klausimą, o atsakymų ieško informacinėse lentelėse visoje dvaro parko teritorijoje“, – apie ekskursiją kalbėjo istorijos mokytoja. Ji taip pat pabrėžia, kad po ekskursijos vaikai yra raginami aptarti pačią užduotį, išsakyti nuomonę, kuo ji buvo įdomi, kas buvo sunku ar lengva.
Idėja sukurti įtraukiančią, QR kodų principu paremtą edukacinę programą, mokytojai kilo praėjusiais metais. Ji teigia nuo pernai užsikrėtusi skaitmenizavimo liga ir taikanti daug panašių metodų ir savo pamokose, tad nusprendė, kad būtų įdomu kažką panašaus padaryti ir parke.
„Kadangi vedant ekskursijas mačiau, kad žmonės domisi dvaro istorija, pamaniau, jog reikia sudominti ir vaikus, kurie ne visada nori klausyti, bet nori aktyvesnės veiklos“, – sakė Juodupės gimnazijos pedagogė. Anot jos, tokia forma vaikus įtraukia, po ekskursijos jie išvažiuoja žibančiomis akimis ir rekomenduoja kitiems.
Šiuo metu yra sukurtos dvi edukacinės programos Ilzenbergo dvare. Lengvesnė skirta 5-8 klasių mokiniams, o vyresniems vaikams sugalvojama papildomų užduočių, pavyzdžiui, perskaityti ir atsakymą surasti istoriniame šaltinyje. „Tą darome, kad vyresniems mokiniams nebūtų per lengva ir jie ne taip greitai atliktų užduotį, tačiau abiejų programų esmė išlieka tokia pati“, – tvirtino R. Šimėnienė.
Pasaulis išnaudoja kūrybingai
QR kodai nėra naujiena. Jie buvo išrasti Japonijoje dar 1994 m., tačiau jų potencialas dar neišnaudotas iki dabar. Plačiau šie kodai paplito tik antrajame XXI a. dešimtmetyje, ypač jais susidomėjo turizmo sektorius: jie visame pasaulyje spausdinami ant iškabų, viešajame transporte, muziejuose ir kituose turistų traukos objektuose.
Kai kurie sprendimai išnaudojant QR kodo galimybes – ypač kūrybingi. Štai Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste tokie kodai integruoti į juodai-baltas grindinio lenteles, o juos nuskaičius gaunama informacija apie miestą ir jo kultūrą. Tuo tarpu Kanadoje, Toronte, ant iškabų esantys QR kodai yra tarsi nuorodos į muzikos kūrinius, susijusius su ta vieta.
Juos integruoti sugebėjo ir kai kurie viešbučiai. Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Adžmano mieste esančiame „Kempinski“ viešbutyje nuskaičius kodą galima užsisakyti maisto – informacija, kokio patiekalo svečias norėtų, keliauja tiesiai į virtuvę. Tuo tarpu Londone, „Radisson Blu Edwardian“ viešbutyje QR kodus galima rasti meniu – nuskaičius atsidaro vaizdo įrašai, kuriuose rodoma, kaip konkretūs patiekalai ruošiami.
Panašiu principu kaip ekskursijose Ilzenbergo dvare QR kodai naudojami Niujorko centriniame parke. Juos nuskaičius gaunami viktorinos klausimai, į kuriuos atsakius lankytojams pateikiama daugiau žinių apie parką.
Susidomėjimo daug, opcijų – mažai
Nors QR kodą pamatyti viešoje vietoje ar turistų gausiai lankomame objekte yra gana įprasta, tačiau dažnu atveju jis tėra smagus, bet visiškai nebūtinas elementas. Išmaniųjų ekskursijų, kurios iš esmės be šio kodo neveiktų, Lietuvoje nėra tiek ir daug, o jų pasiūla vaikams – labai skurdi.
Štai Kultūros paso sistemoje šiuo metu jų galima rasti vos kelias. Be dviejų edukacinių programų Ilzenbergo dvare, panašias ekskursijas galima rasti Plungės parke, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
Vaikai ypač aktyvūs, kuomet pasiūloma tai, kas juos sudomina. Ilzenbergo dvaro vietininkas Gintaras Bingelis sako, kad nuo rugsėjo mėnesio pabaigos išmaniosiose edukacinėse dvaro paruoštose programose jau dalyvavo beveik 300 vaikų.
„Per šį trumpą laikotarpį pamatėme, kad vaikams patinka tokia edukacija, kuri įtraukia, integruoja pramogas ir švietimą, leidžia žinias „medžioti“ patiems – visos Ilzenbergo dvare apsilankiusios vaikų grupės išvažiavo patenkintos. Todėl jau dabar galime ruoštis priimti naujas moksleivių grupes ypač žinant, kad, keliaujant pagal Kultūros paso programą, vaikams pačios ekskursijos nieko nekainuoja“, – sakė dvaro vietininkas.
