2023 m. per pirmąjį pusmetį Lietuvą aplankė 735 tūkst. turistų, tuo metu 2019 m. šis srautas siekė 1120 tūkst. asmenų, informuoja Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.
Ž. Gavelienė teigia, kad tarp išvykstamųjų krypčių vis dar išsiskiria Turkija, į kurią buvo rekordiniai kiekiai skrydžių. Visgi, atkreipia dėmesį ji, dėl infliacijos ir augančių kainų tai nebėra tokia įperkama valstybė, kaip buvo anksčiau. Pasak jos, nors vartotojai laimi, kelionių organizatorių pajamoms įtaka nėra tokia teigiama.
„Verta išskirti šiemet Turkijos kryptį, nes turėjome net 6 organizatorius, kurie vežė į Turkiją. Ir, atrodo, kyla klausimas, iš kur atsiranda lietuvių, kurie po 6 lėktuvus keliauja į Turkiją. Tačiau kelionių organizatoriai šia kryptimi nesidžiaugia. Nes didelė infliacija atsiliepia kainai, paslaugos labai išbrangusios ir jos liečia turistus. Tai nebėra itin įperkama valstybė, – trečiadienį žurnalistams teigė Ž. Gavelienė.
– Taip pat auga konkurencija. Ir šioje vietoje, nors laimėjo vartotojas, kelionių organizatoriai praeities nuostolių užglaistyti negalėjo.“
Asociacijos prezidentė paminėjo, kad auga susidomėjimas kitomis kelionių kryptimis, tokiomis kaip Madeira ir Egiptas. Visgi, anot jos, nors šios kryptys išparduodamos greitai, lietuviai vis tiek daug dažniau renkasi keliauti į Turkiją.
„Lietuvaičiai ištisus metus myli Madeirą ir Egiptą. Matome, kad tai greičiausiai išparduodamos kryptys. Natūralu, jog Egiptą mėgsta aktyvaus poilsio mėgėjai. Žinoma, Turkija išlieka populiariausia, nes kol ji liks lietuviams įperkama, tol jie rinksis Turkiją“, – komentavo ji.
Ž. Gavelienė užsiminė, kad keliautojai vyko ne tik į populiariąsias Europos kryptis, bet, nelikus apribojimų, aplankė ir naujai atidarytas kryptis į tokius kraštus, kaip Aliaska bei Australija.
Visgi, pasak Ž. Gavelienės, vis dar išliekančias atvykstamojo turizmo problemas nulemia geopolitinės aplinkybės, nes 2019 metais apie 300 tūkst. į Lietuvą atvykusių turistų buvo iš Rusijos, taip pat mažas rinkodaros biudžetas, kuris nėra efektyviai kontroliuojamas, ir infrastruktūros trūkumas. Taip pat ji pastebi, kad 42 proc. sumažėjęs ir vokiečių turistų srautas.
„Atvykstamojo turizmo atsigavimas yra apie 50 proc. 2023 m. sulaukėme 765 tūkst. turistų, bet 2019 m. tai buvo 1120 tūkst. Vis dėlto reikia paminėti, kad beveik pusė užsieniečių turistų 2019 metais buvo rusakalbės rinkos. Tarp jų rusai sudarė 317 tūkst. žmonių. Bet šiais metais turėjome 42 proc. mažiau vokiečių, nei 2019 metais. Kyla klausimas, ar Lietuva padarė viską, jog būtų patraukli vokiečiams“, – aiškino ji.
Ji paminėjo, kad, norint pritraukti daugiau atvykstančių turistų, reikalinga ne tik atvykstamojo turizmo bendrovių iniciatyva, bet ir pagalba iš valstybės bei Vyriausybės.
„Faktas, kad geopolitinė situacija greitai nepasikeis, tad, norint grįžti į šiuos skaičius, reikia naujų rinkų, tam neužtenka tik kelionių organizatorių įdirbio, reikia ir valstybės prioriteto“, – teigė Ž. Gavelienė.
Ž. Gavelienė taip pat pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi „darbostogas“, kai derinamos kelioninės išvykos su poilsiu toje pačioje valstybėje.
