Tai kraštas, kuriame pasijusite, lyg patekę į pasaką, pažinsite nuoširdžius vietinius gyventojus bei paragausite nuostabaus maisto.

Nuostabūs šalies gyventojai

Svetingumas, šypsenos ir begalinis noras padėti turistams – šios savybės labiausiai žavi Irane besilankančius keliautojus. Tai bene vienintelė Azijos šalis, kur jūsų nepersekios kokį niekutį bandantys įsiūlyti prekeiviai, o gatvėje sustabdys nebent norėdami kartu nusifotografuoti ar pasiūlyti išgerti arbatos. Irane turistų iš Europos labai mažai, tad atvykusiems vietiniai gyventojai visaip stengiasi parodyti savo svetingumą. Beje, verta žinoti, kad Irane dauguma gyventojų, nors šalis ir musulmoniška, yra ne arabai, o persai – indoeuropiečiai. Iki 1935-ųjų ši šalis net buvo vadinama Persija, o jos miestai iki šiol alsuoja pasakiškos senovės Persijos dvasia.

Kultūros lobynai

Nors didžiąją Irano dalį dengia kalnai, turistai čia dažniausiai važiuoja grožėtis ne jais, bet senovės kultūros palikimu. Irane susipynusios islamiškosios arabų bei iki islamiškosios persų kultūros. Senovės Persijos imperija buvo vienas svarbiausių pasaulio architektūros, dailės ir mokslo centrų. 
Iranas

Daugelis laimėjimų dar prieš mūsų erą perėjo į Arabų pasaulį, o vėliau paveikė ir Europos kultūrą. Kai kas būtent Persijos imperiją vadina pasaulio kultūros lopšiu.

Teheranas – istorija alsuojanti sostinė

Pažintį su Iranu dauguma turistų pradeda nuo šios šalies sostinės Teherano. Alborzo kalno papėdėje įsikūręs miestas, nors ir dvelkia senove bei islamiškomis tradicijomis, yra bene moderniausias Irane.
Iranas

Šiame mieste gausu žaliuojančių sodų, muziejų, restoranų ir viešbučių. Nors pats miestas didelis ir klaidus, jame orientuotis nėra sudėtinga. Gatvių pavadinimai užrašyti ir angliškai, o miesto šiaurėje stūkso iš beveik visur matomas Alborzo kalnas.

Teherane bene garsiausias objektas bei šio miesto simbolis – Azadi bokštas, atrodantis it moderni triumfo arka. Jis pastatytas 2500 metų Persijos imperijos jubiliejui pažymėti. Prie šios arkos prasidėjo ir 1979-ųjų metų Irano revoliucija, po kurios Iranas tapo islamistų valdoma valstybe. Būtinai aplankykite ir Nacionalinį brangenybių muziejų – čia saugoma daugiau kaip 50 tūkst. išskirtinių brangakmenių bei juvelyrikos dirbinių.

Shutterstock nuotr.

Čia galima išvysti didžiausią pasaulyje deimantą Darya-e-Noor (pers. „Šviesos jūra“), sveriantį apie 36 kg. Dar vienas žymus eksponatas – iš 34 kg aukso pagamintas didžiausias pasaulyje auksinis gaublys. Iš tiesų, šiame muziejuje prie daugelio eksponatų galima drąsiai sakyti „didžiausias“, „gražiausias“, „vienintelis“ ir jūs tikrai nesuklysite. Norintys susipažinti su senovės Persija bei islamo istorija privalo aplankyti Nacionalinį Irano muziejų. Garsiausias jo eksponatas – daugiau kaip prieš 2 tūkst. metų druskoje mumifikuotas „druskos žmogus“, kurio drabužiai ir papuošalai išliko tokie, kokie buvo prieš 2000 metų.

Ieškodami vietos romantiškai vakarienei su įspūdinga panorama apsilankykite šeštame pagal aukštį pasaulyje Milado bokšte, kurio viršuje įsikūręs apie savo ašį besisukantis restoranas. Tiesa, šis bokštas yra itin populiari turistų lankymo vieta, tad bilietus į jį reiktų užsisakyti iš anksto. Jei į bokštą pakliūti nepavyks ar vis dar ieškosite vietos vakarui praleisti, apsilankykite viename iš jaukių žaliuojančių miesto parkų. Tiesa, priešingai nei Europoje, parkuose ant pievų lipti negalima, tad grožėtis aplinka galėsite sėdėdami ant suoliukų.
Iranas

Beje, nors šiame mieste, kaip ir dera islamiškai šaliai, gausu mečečių, maldai kviečiančių imamų čia nepamatysite. Irane gyvenamuosiuose rajonuose tai daryti draudžia įstatymai. Kalbant apie religiją, dera paminėti, jog ši šalis yra ganėtinai draugiška kitoms religijoms. Teherane, kaip ir kituose miestuose, galima rasti ne vienos religijos maldos namus.

Senovės Persijos paminklai

Iš garsiausio Persijos miesto Persepolio (išvertus iš gr. k., „Persų miestas“) šiuo metu likę tik griuvėsiai. Ši vieta lankoma tiek vietinių gyventojų, tiek užsienio keliautojų bei yra saugoma UNESCO. Persepolio įkūrėju laikomas garsus persų valdovas Darijus I, o jo plėtotoju – sūnus Kserksas I. Karingumu garsėjusių Persijos valdovų pastatytas miestas klestėjo VI–IV a. prieš mūsų erą. Manoma, kad šį miestą užėmė ir iki pamatų sudegino su Persija kovojęs Aleksandras Makedonietis. Miestas vėl išgarsėjo XX amžiaus pradžioje jame pradėjus darbuotis archeologams.
Iranas

Dabar jų atradimais gali pasidžiaugti ir susidaryti įspūdį apie čia klestėjusią civilizaciją bet kuris atvykęs keliautojas. Gausiai kolonomis puoštų pastatų labirinto likučiuose labiausiai akį traukia išlikę Didžiųjų laiptų griuvėsiai, Tautų vartai, puošnūs Apadanos rūmai, įspūdinga Šimto kolonų salė, prabangioji Imperatoriškoji lobių saugykla ir Hadišo rūmai.

Virtuvėje karaliauja šafranas

Būdami Irane būtinai apsilankykite čaichanoje – rytietiškoje arbatinėje, kurioje prie karšto gėrimo puodelio bendraujama ir ilsimasi. Arbatos gėrimas Irane toks populiarus, kad kai kurie žmonės tiesiog išsineša savo arbatinukus į gatvę ir mėgaujasi ja improvizuotose čaichanose.
Iranas

Priešingai nei daugelyje Rytų Azijos šalių, maistas Irane nėra aštrus, nors prieskonių naudojama gausiai. Irano virtuvei būdingas įvairių Azijos regionų virtuvių mišinys. Populiarūs kebabai, žuvies patiekalai, pateikiami su gausiu daržovių garnyru. Patiekalai Irane beveik visada paliekami su ryžiais. Tiesa, vienas populiariausių iranietišką virtuvę atspindinčių patiekalų abgoosht yra gaminamas be jų. Jis ruošiamas maišant troškinamą džiovintą mėsą, avieną arba jautieną bei pridedant bulvių, pomidorų, pupelių ir žirnių.

Norėdami pažinti tikrąją Irano virtuvę, būtinai paragaukite ir populiariausios sriubos aash, gaminamos iš įvairių rūšių kruopų, daržovių ir žolelių. Jogurtas – iraniečių labai mėgstamas gaivus užkandis. Kalbant apie Irano virtuvę negalima pamiršti šafrano – brangiausio pasaulyje prieskonio, kurio kvapą būtinai pajusite apsilankę Irano turguje bei restoranuose.
Iranas

Iranas tiekia net 90 proc. šio visame pasaulyje mėgstamo prieskonio, gaminamo iš žydinčių krokų. Šafranu Irane gardinami ryžiai, makaronai, jūros gėrybės, mėsos patiekalai, desertai, juo dažomi kai kurie gėrimai.

Tai, ko tikriausiai nežinojote apie Iraną

Irane metai pradėti skaičiuoti 621 m. vėliau, tad dabar Irane – tik 1393-ieji. Savaitgalis čia švenčiamas ketvirtadieniais ir penktadieniais, tad nusprendę pasilinksminti europiečiais įprastomis dienomis galite kiek nustebinti vietinius gyventojus.
Iranas

Alkoholio geriau nevartokite arba tai darykite paslapčiomis, nes bet koks šių gėrimų vartojimas šalyje – netoleruojamas. Trečią kartą pagautas girtaujantis asmuo gali būti nubaustas mirties bausme. Jei atvykote su antraja puse ir esate nesusituokę, gatvėje susikibusius rankomis geriau neikite, nes policija jus gali sustabdyti ir pareikalauti dokumentų, įrodančių, kad jūs esate sutuoktiniai arba giminės. Jei ne – gresia baudos.

Taip pat pagal islamiškas tradicijas negiminingi priešingų lyčių atstovai negali vienas prie kito prisiliesti, todėl paspausti ranką pasisveikinant ar atsisveikinant taip pat yra draudžiama. Jei norite parodyti, jog jums kažkas patiko, jokiais būdais nerodykite pakelto nykščio – tai labai nepadorus ir įžeidžiantis gestas.

Tikimės, kad nuostabi Irano kultūra, šilti bei svetingi vietiniai gyventojai bei šafrano kvapais persmelktas maistas paliks jums pačius geriausius įspūdžius, o šypsena jūsų veidą puoš dar ilgą laiką po atostogų.
Iranas