Jau metai, kai esu motinystės atostogose, už keleto savaičių laukia grįžimas į darbą. Į tą patį, kurio taip nenorėjau palikti. Tačiau šis laikas buvo pats geriausias, visų pirma dėl dukrytės. Mažo vaikelio, kuris įsiliejo į mano gyvenimą ir jį praturtino.
Mes iš pat pradžių supratome viena kitą, todėl nebuvo nei vienos bemiegės nakties. O dabar nubudusi kitame kambaryje, ji laukia, kol mamytė nubus pailsėjusi ir abi kartu galėsime tirti pasaulį. Nuostabų įdomų pasaulį, pilna meno, didingų pastatų, spalvų ir žmonių.
Beje, apie žmones... atostogaujant sutikome begalę nuostabių žmonių. Susipažinome su kaimynais, netrukome įvertinti, kokie jie draugiški. Dalintis, dovanoti, padėti, arba tiesiog kartu pabūti. Tuo grindžiami tarpusavio santykiai yra maloni atgaiva nuo blogų naujienų užtvindytos erdvės pavargusiam žmogui.
Sutikome daugybę savo darbui atsidavusio medicinos personalo, besistengiančio padėti. Galų gale visos problemos buvo įveiktos. Kur su dukryte pasisukdavome, visi šypsosi, draugiški, ir mažylė įprato šypsotis. Išmokiau ją šypsotis, džiaugtis esama akimirka.. ir dar trupučio kantrybės.
Taip, kantrybės jai prireikė ir su manimi, kai gamindavau vakarienę, o ji lovytėje žiūrėdavo, ką mama čia daro. Arba tuomet, kai aš plaukiojau ežere, o ji kantriai vartydavo knygutę vežimėlyje. Arba kol žiūrėjau istorinius filmus ir skaičiau knygas, mažylė plušo su žaisliukais. Viską paliesti, aplaižyti, pabandyti atkąsti...
Kad mano kantriajai mažylei nebūtų nuobodu, šokdavome kartu skambant vaikiškoms dainelėms, vesdavau ją į vaikų žaidimų aikšteles, o taip pat su dukrele išvaikščiojome kiekvieną senamiesčio kampelį. Iš vakaro ieškodavau informacijos apie teritoriją, rytojaus dieną su dukryte jau ją apžiūrinėdavome. Apžiūrėjome ne tik architektūrinius paminklus, bet ir meno vertybes, o kur dar senamiesčio kiemų grožis.
Tiesa, ne į visas Vilniaus buvusių vienuolynų bažnyčias patekome.
Taigi buvo tikrai smagu. Mes, dvi atostogautojos, siurbčiojome kuri kavos su pienu, o kuri tik pieno puoduką, tyrinėjome žolytes, lapelius, stebėjome paukštelius. Atrodė, visas pasaulio laikas priklausė tik mudviem.
Deja, man jau reiks palikti savo mažylę auklytei ir skubėti į darbą. Todėl norėtume nuostabiai pabaigti atostogas keliaujant į Stokholmą. Mažajai patiktų Rygos zoologijos sodas, na, o man su vyru norėtųsi daugiau sužinoti apie vikingų gyvenimą ir papročius, Švedijos karalystės istoriją, visgi tam tikras istorijos tarpsnis mus sieja.
Vilma V.
**************************
Ši istorija yra konkurso „Prasitęsk savo atostogas“ dalis. Kviečiame dalyvauti ir Jus!
